Gyvename įdomiais lakais. Mokslas ir technologijos atveria pasaulius, apie kuriuos anksčiau galėjome tik svajoti. Per ateinančius dešimtmečius apie gamtą sužinosime daugiau, nei sužinojome per visą žmonijos istoriją. Iš visko, ką žmonija yra sukūrusi, svarbiausia yra mokslas. Jis ištraukė mus iš primityvaus gyvenimo gelmių, ir atsidūrėme prie kelionių į kitas planetas slenksčio.
Tačiau mokslas moraliniu atžvilgiu yra neutralus. Jį galima lyginti su dviašmeniu kalaviju. Viena kalavijo pusė gali būti nukreipta prieš skurdą, ligas, žmonių tamsumą, kita – prieš pačius žmones. Kaip bus naudojamas kalavijas, priklauso nuo žmonių išminties.
Per du pasaulinius karus žmonės su siaubu stebėjo, kaip mokslas gali griauti ir niokoti lig tol neregėtu mastu. Pirmos XX a. pusės barbariškumas išlaisvino sunkiai suvokiamą smurtą. Tačiau tas pats mokslas sudarė sąlygas žmonėms viską atstatyti, skurti dar tvirtesnę taiką ir klestėjimą. Svarbiausia yra surasti išminties mokslo kalavijui valdyti.
Mūsų visuomenėje rasti išminties sunku, nes įgyjame naujų žinių greičiau negu išminties. Kadangi skęstame informacijos jūroje, brangiausias šiuolaikinės visuomenės turtas yra išmintis. Be išminties būsime be tikslo nešiojami informacijos jūroje, apimti tuštumo ir beprasmybės.
Tačiau iš kur išminties paimti? Iš dalies ji ateina demokratiškai diskutuojant gerai informuotiems specialistams. Internetas, turintis trūkumų ir ydų, tampa demokratinių laisvių saugotoju. Problemos smulkiai analizuojamos ir kritiškai nagrinėjamos tūkstančiuose interneto tinklapių. Diktatoriai bijo interneto. Internetas virto demokratijos priemone. Iš diskusijų atsiranda išminties. Patikimiausias būdas stiprinti demokratines diskusijas yra švietimas, nes tik išsilavinęs elektoratas gali priimti teisingus sprendimus dėl technologijų, kurios nulems civilizacijos likimą.
Deja, daugelis mažai težino apie didžiulius iššūkius, mūsų laukiančius ateityje. Kaip rengti jaunimą ateities darbo rinkai? Iki kokios ribos taikyti genų inžineriją žmonėms? Kaip pataisyti blogai veikiančią švietimo sistemą, kad ji atitiktų ateities iššūkius? Kaip pasipriešinti globaliam atšilimui, prieš žmones nukreiptoms technologijoms ir branduolinio ginklo plitimui?
Demokratijai yra svarbiausia turėti išsilavinusį, gerai informuotą elektoratą, gebantį racionaliai ir nešališkai aptarinėti aktualias problemas. Deja, kol kas mes tokio neturime. Todėl artėjant naujiems rinkimams partijų diskusijos yra lėkštos, iš jų neatsiranda išminties. Todėl visos valdžios žmonėms buvo ir dar bus negeros.
Išmintis atsiranda ne iš diskusijų, bet iš noro pažinti ir ramiai išklausyti kito nuomonę. Be noro žinoti, įgyti žinias, be noro išgirsti kito nuomonę, neatsiranda ir išmintis. Taip, mokslas duoda pažinimą ir nieko daugiau, todėl veikia abi aštrios kalavijo „geležtės” pusės ir tuomet naudojama ta, kuri nukreipta prieš žmogų.
Geras straipsnis!