Dažnai girdime ir skaitome, kad Visata jau 17,8 mlrd. metų plečiasi greičiau už šviesos sklidimo greitį. Bet į ką tiksliai ji plečiasi? Mūsų smegenys įpratusios matyti judančius erdvėje objektus, todėl natūralu įsivaizduoti, kad Visata plečiasi į ką nors kita. Tačiau tikrovė neveikia taip, kaip mes tikimės.
Plėtimasis reiškia, kad pati erdvė tempiasi
Kai mokslininkai kalba apie plėtimąsi, jie turi omenyje ne galaktikas, skrendančias per egzistuojančią tuštumą. Tai reiškia, kad pats erdvės audinys tempiasi, padidindamas atstumus tarp galaktikų. Todėl negalima nurodyti ribos ir paklausti, kas yra už jos ribų. Pokytis vyksta pačioje Visatoje, o ne už jos ribų.
Visata neturi krašto
Kyla pagunda įsivaizduoti Visatą kaip burbulą, plūduriuojantį didesnėje tuštumoje, tačiau mokslas rodo, kad fizinio krašto nėra. Erdvė tiesiog tęsiasi, o plėtra tuo pačiu metu veikia visą ją. Tai reiškia, kad Visata nepripildo didesnio konteinerio. Nėra nieko išorinio, laukiančio, kol jis išaugs.
Atstumai didėja, didėjant mastui
Kuo toliau galaktikos viena nuo kitos, tuo greičiau jos tolsta viena nuo kitos. Šis efektas atrodo, lyg Visata veržtųsi į kitą erdvę. Tokį įspūdį sukuria tik erdvės ištempimas. Pačios galaktikos nekeliauja per išorinę tuštumą, jas neša besiplečianti erdvė.
Viskas į jį įtraukta
Klausimas yra painus, nes Visata apima viską. Erdvė, laikas, materija ir energija yra jos dalys, o tai reiškia, kad už jos ribų nėra nieko, į ką būtų galima plėstis. Plėtra nėra perėjimas į kitą regioną. Tai atstumų masto pasikeitimas pačioje Visatoje.
Matoma riba nėra siena
Mes matome tik tiek, kiek šviesa nusklido nuo Didžiojo sprogimo. Šis horizontas leidžia jaustis taip, lyg yra kraštas, bet tai tik riba to, ką galime stebėti. Už šio horizonto erdvė tęsiasi, ir ten taip pat vyksta plėtra. Tai, kad mes to nematome, nereiškia, kad ji sustoja.
Erdvė gali būti išlenkta
Erdvė gali turėti lenktą formą, todėl ji yra baigtinė, bet be ribų, panašiai kaip sferos paviršius. Galite keliauti Žeme be galo, nerasdami krašto. Jei taip yra, plėtrai nereikia išorės. Tai tiesiog erdvės pertvarkymas ir išsiplėtimas, o ne spaudimas į kažką kitą.
Tamsioji energija tai skatina
Plėtimo pagreitis yra susijęs su tamsiąja energija – paslaptinga jėga, kuri sudaro didžiąją Visatos dalį. Ji ištempia erdvę iš vidaus ir išstumia galaktikas. Kadangi tamsioji energija visur veikia vienodai, nėra jokios krypties ar išorinės erdvės, į kurią ji stumtųsi. Tai pačios Visatos savybė.
Multivisatos idėja prideda paslaptingumo
Kai kurios teorijos teigia, kad mūsų Visata gali būti vienas burbulas tarp daugelio didžiulėje multivisatoje. Jei tai tiesa, plėtra gali atrodyti kaip burbuliukai, besiformuojantys vienas šalia kito. Tačiau tai tik spėlionės, nes nėra galimybės stebėti kitų visatų. Net jei jos egzistuoja, mūsų plėtra vis tiek yra vidinis procesas, nepriklausantis nuo išorės.
Laikas plečiasi su erdve
Plėtra – tai ne tik fizinė erdvė. Laiko tėkmė yra susijusi su Visatos audiniu, o tai reiškia, kad pats laikas yra plėtimosi dalis. Štai kodėl nėra prasmės įsivaizduoti, kad Visata pereina į ką nors kita. Erdvė ir laikas keičiasi kartu, kai Visata plečiasi. Galaktikos, žvaigždės ir planetos laikosi kartu dėl gravitacijos, todėl plėtimosi metu jos neišsitampo. Tai padeda paaiškinti, kodėl plėtra nėra susijusi su plitimu į tuštumą. Tai didelio masto efektas.
Klausimas parodo mūsų ribas
Esame įpratę, kad kasdieniai objektai juda erdvėje, todėl įsivaizduoti, kad Visata plečiasi be išorės, atrodo nenatūralu. Štai kodėl klausimas toks gluminantis. Iš tikrųjų Visata nejuda į nieką kitą. Keičiasi pati erdvės struktūra, kurią mūsų kasdienybė sunkiai suvokia.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizikas, feroelektrikų tyrimų pradininkas, ilgametis VU dėstytojas, tikrasis Lietuvos mokslų akademijos narys, publicistas, parašęs šimtus mokslinių straipsnių ir išleidęs išleidęs knygas, tarp jų „Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials“, „Kiek trunka sekundė“, „Pažinimo šaknys ir vaisiai“ ir „Pažinimo keliais“.
Religijos pakaitalas.
Prof. Jonas Grigo straipsnelio ” Į ką plečiasi Visata?” keli „moksliniai” teiginiai yra sekantys -” ..pati erdvė tempiasi..; VISATA NETURI KRAŠTO..; Kuo toliau galaktikos viena nuo kitos, tuo greičiau jos tolsta viena nuo kitos. Šis efektas atrodo, lyg Visata veržtųsi į kitą erdvę…; VISATA APIMA VISKĄ. Erdvė, laikas, materija ir energija yra jos dalys, o tai reiškia, kad UŽ JOS RIBŲ NIEKO NĖRA, į ką būtų galima plėstis…”…
Lietuviškai rašyti skaityti mokantis, lietuviškų žodžių prasmes pakankamai teisingai suvokiantis, atidesnis skaitytojas pastebėtų, kad savo parašinėjimuose prof. Grigas PRIEŠTARAUJA PATS SAU.. Visata NETURI KRAŠTO, Visata APIMA VISKĄ…, o kitame straipsnelio sakinyje jau- prof. Grigui ” ATRODO lyg Visata veržtųsi į KITĄ ERDVĘ.. Atidesniam skaitytojui turėtų kilti „daugiau nei retorinis klausimas??? – kaip tokioje VISATOS situacijoje, kurioje YRA VISKAS, net ir pats NIEKAS TEN TURĖTŲ BŪTI, gali kažkas RODYTIS…Kaip ir daugiau nei „moksliškai” atrodo „mokslinė kombinacija” – Visata NETURI KRAŠTO, Visata APIMA VISKĄ.., bet kitu „moksliniu” atveju jau minima „VISATOS RIBOS” už kurių „NIEKO NĖRA”…
Bent kiek daugiau „VISATOS” tema rimtose knygelėse paskaitinėję, pagal galimybes kažką suvokęs, pasiremdamas žinomomis žmonijos suvoktomis ir įrodytomis, argumentuotai nenuginčytomis TIESOMIS, eilinis žmogus tegali pasakyti, kad XXI amžiuje 500 metų pasaulyje vyravęs Vakarų mokslas su savo mokslininkais, palyginus su ankstesnių amžių atradimais matematikoje, fizikoje, mechanikoje…, ko nors fundamentalaus neatranda.. Tokiems „mokslininkams” nieko nelieka kaip, pasinaudojus suvoktomis tikrovėmis, neskaidomais, neapibrėžiamais.. pro pro pro senelių iš kitų kultūrų Vakarų koltūros „pasiskolintais” simboliais, kaip ERDVĖ, LAIKAS, SKAIČIAI…, kurie žmogui padeda orientuotis jį supančiame pasaulyje, GRĮŽTI į žmonijos „saulėtekio” MISTIFIKAVIMO LAIKUS, kai žmonės atradinėjo žodžius ir sąvokas tam, kad „užkeiktų, pajungtų savo valiai..” juos supančio nepažįstamo pasaulio baisumus ir pavojus… Žmogui suvokus savo gyvenimo laikinumą, pajusti ” laiką”, nuo praeito šimtmečio „gudručiai ir proto galiūnai” neapibrėžiamą „LAIKĄ” įsivaizduoja, kad „valdo, greitina, lėtina..”.. Jie taip pat beviltiškai painiojasi, klaidžioja „ERDVĖJE, LAIKE indų kultūros suvoktame NIEKE”, prigalvotose išvestinėse sąvokose „VISATA, GALAKTIKA, KOSMOSAS…”, kur ir prie didžiausių pastangų žmogus su savo ribotais suvokimo gebėjimais NIEKO nerado, neranda ir NIEKO neras niekados ateityje…, nes žmogaus sugalvoti SIMBOLIAI gali būti tik keičiami kitais…
Visata atsirado iš nieko,tai žino kiekvienas mokslininkas.:)Mūsų Žemė turi savo svorį,o visata neturi:),į kokią „neerdvę”, į kur visata „nesiplėtė” pirmają milisekundę savo egzistencijoje:),kas buvo „aplink” visatą pirmąją milisekundę,sekundę.Jei sustabdyti visatą,visatos plėtimosi pirmąją jos atsiradimo sekundę kur ji būtų, niekur?ant ko kabotų:)Praėjus sekundei po didžiojo sprogimo, visatos skersmuo buvo tik apie 20 šviesmečių.Taip sako mokslininkai.Šiuo metu matoma mums visata turi 93 tūkstančius milijardų šviesmečių diametrą.Kodėl visatos karštis pirmąją sekundę po atsiradimo buvo 10 tūkstančių milijardų?Aišku tas karštis buvo dėl didelio tankio, kuris išsiplėtė,išsikunkuliavo į niekur:) ir atšalo atvėso.Tai kas yra visata,rutulys ar blynas,o gal viską matanti akis.
Multivisatos idėja prideda paslaptingumo
,, …, nes nėra galimybės stebėti kitų visatų. Net jei jos egzistuoja, mūsų plėtra vis tiek yra vidinis procesas, nepriklausantis nuo išorės.”
Nesutinku!
— Du susilietę burbulai, susilietimo vietoje keičia statinius krūvius…
Apie kitas Visatas galima spręsti iš ,,statinių krūvių” (čia nebūtinai elektromagnetizmas)… mūsų Visatos atatinkamose vietose. Čia labiau orentuota į būsimus gilesnius atradimus…
— Ar ne per skubota išvada, kad ,,mūsų plėtra vis tiek yra vidinis procesas, nepriklausantis nuo išorės.”
Remiantis fraktališkumu saulėgrąžos žiedyno žiedą, o vėliau ir sėklą įtakoja kiti aplinkiniai žiedai ir sėklos..
Nekalbant apie matematinius santykius atitinkančius Aukso skaičiaus (skaičius ‘Fi’) proporcijas.
… negi multivisatų tarpusavio derinys galėtų būti tarpusavyje nesiejamas?
Ir čia nebūtinai savo mąstymą įrėminti į erdvės ir laiko ribas.
————-
Klausimas parodo mūsų ribas
,, … Iš tikrųjų Visata nejuda į nieką kitą. Keičiasi pati erdvės struktūra, kurią mūsų kasdienybė sunkiai suvokia.”
Vaizdiai:
Po suspaudimo atleista kempinė su vidinėmis ertmėmis plečiasi pagal tą patį principą kaip ir Visata po Singuliarinio taško sprogimo…
Materijos struktūros ir jos elgesio laike FRAKTALIŠKUMAS nuo ,,mikro”, iki ,,makro”.