Prof. Jonas Grigas. Geros idėjos universitetuose ir mokslo institutuose gimsta retai
Iš kur atsiranda idėjos?
Idėjos negimsta triukšme. Jos gimsta iš turiningo, vaisingo proto, panašiai kaip vaikai gimsta iš nėščių motinų.
Kas padaro protą vaisingą? Tai laisvė imtis naujos veiklos be tradicinio mąstymo apribojimų ir praktinių rūpesčių naštos. Jei kvantinė sistema zonduojama pernelyg dažnai, ji lieka toje pačioje būsenoje.
Tas pats nutinka mūsų protui, jeigu jį pernelyg dažnai trikdo kasdienybės rūpesčiai. Įsitraukimas į kasdienybės smulkmenas yra panašus į vakarykščių žinių skaitymą laikraščiuose, be jokių perspektyvų ginčytis.
Vyresnieji mokslininkai (taip pat ir žiniasklaidos redaktoriai) stengiasi įkurti aido kambarius, kuriuose jų balsai būtų garsiai girdimi ir aiškūs kitiems grupės nariams. Tai nuodas naujoms idėjoms.
Jauni mokslininkai neatras naujų reiškinių, jeigu jie laikysis ribų, nustatytų savo vadovų. Inovacijos gimsta, kai tyrėjai nesilaiko grupės ar vadovo mąstymo būdo. Aš pats pasirinkau be niekieno patarimų, ką ir kaip tyrinėti, ir anksčiau už kolegas parašau dvi disertacijas ir padariau dešimt išradimų, nes manęs neslėgė vadovų nuostatos ką daryti ir ko nedaryti.
Atkaklų konservatizmą pasmerkia kultūriniai sukrėtimai. Dalis fizikų ilgai nesuprato gravitacinių bangų tyrėjų, nesuprato, kam jie švaisto laiką ir pinigus reiškiniui, kurio niekada nepamatysime. Bet 2015 spektrometras LIGO aptiko gravitacines bangas nuo neutroninių žvaigždžių susiliejimo, parodė jų praktinę svarbą mokslui, o 2017 metais už šį atradimą skirta Nobelio fizikos premija. Panašiai karietų važnyčiotojai žiūrėjo į pirmuosius Fordo automobilius arba Encyclopedia Britannica leidėjai žiūrėjo į Wikipedią. Naujovės dažnai sutinkamos įtariai.
Kasdienybės pilka veikla naudoja protą praktiniams tikslams. Todėl geriausios idėjos gali gimti maudantis duše, vaikščiojant miške ar būnant dar kur nors vienatvėje, kadangi žmogaus tada niekas netrikdo. Be atostogų, be atsipalaidavimo idėjos retai pasitaiko.
Kaip ugdyti aplinką, kuri maitina idėjas? Reikia sukurti kultūrą, kuri puoselėtų neformalius klausimus ir žingeidumą, toleruotų klaidas ir skatintų inovacijas. Sokrato dialogų metodas, kuris skatino kritinį mąstymą ir ginčijo autoritetus, vedė į turtingą įžvalgomis filosofiją, etiką ir mokslą. Bet net derlinga dirva negali garantuoti, kad augmenija suklestės be sėklų. Kaip pasėti idėjų sėklas akademinėje aplinkoje?
Idėjos dažnai atsiranda iš pokalbių, kuriuose individas girdi iššūkius ir supranta naujus jų sprendimo būdus. Todėl būtina sukurti aplinką, kurioje atvirai ir be baimės aptariami iššūkiai, skatinantys naujus sprendimo būdus.
Puikus istorinis pavyzdys yra garsi JAV bendrovė Bell Labs, kuri 20-me amžiuje subūrė jaunus kūrybingus fizikus ir inžinierius į didelį koridorių, kuriame jie be išankstinių nuostatų dešimtmečiais diskutavo radioastronomijos ir kosminės mikrobanginės spinduliuotės klausimus, tranzistoriaus, fotovoltinių elementų, lazerio ir daugelį kitų atradimų.
Daugelyje pasaulio universitetų mačiau panašius seminarus, daugelyje pats skaičiau pranešimus. Jie, tarsi Sokrato mokykla, ugdo kritinį mąstymą, gimdo idėjas.
Būdamas Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėju seminarus organizuodavau kas savaitę, juose pranešimus skaitė daug užsienio mokslininkų. Tačiau Lietuvoje ne visi supranta tokį idėjų gimdymo būdą, daugelis mokslininkų dirba izoliuotai, nesidalindami tarpusavyje mintimis. Gal todėl geros idėjos universitetuose ir mokslo institutuose gimsta retai.
Inovatyvias aplinkas sėkmingai kuria ir verslo įmonės, tokios kaip Amazon, Google, Apple, Microsoft ar SpaceX. Tačiau gražiausi mokslo atradimai atsiranda nemokamai ir yra neplanuoti korporacijų tarybų.
Gerai žinoma, kad norint gauti tradicinį rezultatą, reikia suburti didelį kolektyvą, kuris jį pagimdys pagal statistikos dėsnius. O netradiciniam reikia sėklos.
Tačiau pasėti sėklas inovacijoms nepakanka. Gimusias idėjas reikia lankyti ir ugdyti, panašiai kaip kūdikius reikia maitinti, kad subręstų.
Daug puikių idėjų buvo prarasta, nes nebuvo ugdomos. Ugdant geras idėjas rizika neišvengiama, kadangi einant tirštame inovacijų rūke negalima pasakyti, ar jūs už kelių žingsnių matote plokštikalnę, statų kalvos šlaitą, ar skardį. Bet jeigu idėja sėkminga, ji atperka šimtą nesėkmingų.
