Kodėl vieni trokšta žinių, o kiti ne? Kodėl vieniems tiesa yra svarbi (žiūr. Pozicija.org 2023-06-29), o kitiems ne? Gal kai kurie savyje kažko neturi?
1944 m. dr. Džonas Robsonas skaitė filosofijos kursą JAV Merilendo universitete. Jis išgarsėjo naujomis įžvalgomis, giliomis ir atviromis diskusijomis ir išsikristalizavo jo teorija apie iš vidaus ateinančias žinias. 1956 metais Robsonas išleido knygą „Absoliutus grožis = Tiesa“. Harvardo profesorius Hausmanas žurnale „Science“ išplėtojo Robsono idėjas apie vidinę Tiesą. Jo nuomone, žmogus ir Visata yra to paties evoliucijos proceso rezultatas. Žmogaus genai užkoduoja Visatos istoriją. Todėl žmogus turi vidinį tikrovės ir tiesos pažinimą. Robsono knyga ir teorija buvo prisiminta tik po jo mirties 1992 m. Ką Robsonas mokė?
Mokslas tiria, kaip veikia Visata ir bando nustatyti jos dėsningumus. Fizika ne tik aprašo šiuos dėsningumus, bet ir bando sujungti įvairius reiškinius į modelius. Gebėjimas apibūdinti tai, kas žinoma, ir numatyti tai, kas nežinoma, yra šių teorijų pagrįstumo kriterijai. Idealistai aiškina, kad reiškinius kuria stebėtojas, t. y. mūsų pažįstama Visata egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Robsonas iškėlė hipotezę, kad žmogaus sąmonė yra Visatos dalis ir turi tą pačią informaciją, kaip ir Visata. Jis postulavo, kad užuot pažinęs Visatą per jos apraiškas, mes pažįstame Visatą iš vidaus, tereikia išgauti tas vidines žinias. Visatos Kūrėjo dvasia materializavosi jo kūryboje – Visatoje ir išskirtinėje jos dalyje Žemėje, įskaitant žmogų. Ta dvasia yra pirminė Visatos priežastis. Žmogus apdovanotas jutimo organais, kurie leidžia suvokti aplinką per jos reiškinius ir sąmonę, kuri leidžia suvokti savo vietą Visatoje. Tačiau mūsų smegenys yra ribojantis veiksnys mokantis Tiesos. Žmogus turi žinių dovaną per pirmykštį dvasinį santykį su Kūrėju ir Visata. Taigi, žmogus nesąmoningai žino Tiesą apie Visatą ir jos atsiradimą. Galutinis Tiesos pažinimas perkelia žmogų iš erdvėlaikio į amžinybę. Ar vidinis Tiesos žinojimas yra individualus? Ar Tiesa gali būti perduota kitiems, kurie jos dar sąmoningai nežino? Ar turime tinkamą kalbą Tiesai išreikšti? Robsono nuomone, racionalus mąstymas ir samprotavimai nėra pats efektyviausias būdas perduoti Tiesą.
Priminsime, kad Bolonijos universiteto astrofizikas Franco Vazza ir Veronos universiteto neurochirurgas Alberto Feletti mano, kad stebimos Visatos struktūros stebėtinai panašios į žmogaus smegenų neuronų tinklus. Jie stebinančius kosminio galaktikų tinklo ir sudėtingo neuronų tinklo žmogaus smegenyse panašumus aprašo straipsnyje, paskelbtame žurnale „Frontiers in Physics“. Pasak mokslininkų, nepaisant to, kad žmogaus smegenys ir kosminio tinklo sudėtis skiriasi maždaug 27 eilėmis, jų sudėtingumas ir susiorganizavimas yra panašūs.
Gal Visata yra Kūrėjo smegenys, o mes esame neuronai ir mūsų gyvenimas yra tik tarpas tarp sinapsių? Gal ta prasme reikia suprasti mintį, kad Kūrėjas žmogų sukūrė pagal savo paveikslą? Tačiau kodėl Kūrėjas sukūrė galaktiką savo išrinktiems vaikams gyventi vos 0, 000000000000000000015 proc. jos plote ir tik 0,00004 proc. savo istorijos? Ar iš mūsų vidaus ateinančios žinios kada nors tai paaiškins? Bėgant laikui visada nugali teisingos idėjos.
Ekstrasensiški paistalai, tarsi iš 1989-ųjų „Žinijos“ draugijos laiko mašina atkeliavę.
Toks garsus tas filosofas Džonas Robsonas ir nieko tikro, nesuklastoto, neišstenėjo apie dviejų pasaulinių karų tikrąsias priežastis, jų kilmę, planavimą, planus, dokumentus, paktus ir realizavimą ne Holivude, o tikrovėje. Mano senelis daugiau žinojo nei šis išminčius apie panašiais filosofijas mažai ką teišmanydamas.
Galima pasidėti greta Visatą ir žmogaus smegenis, atrasti šiokių tokių panašumų bet vis viena lieka neaišku kaip atliekami tokie vertinimai. Užtai kad vertinimuose dalyvauja subjektas, su subjektyviais pojūčiais, o iš kur tie pojūčiai – niekas nežino. Na taip, yra susiję su smegenų materija, tam tikri materialūs pokyčiai smegenyse turi atitinkančius pojūčių pasikeitimus, be to maža pasakyti kad pojūčiai gimsta smegenyse. Niekas nedraudžia smegenims funkcionuoti kaip kiaurai materialiam kompjuteriui – be jokių pojūčių.
Adekvačiai realybę suvokiantis žmogus, „pasičiupinėjęs” savo makaulę, ir supratęs,kad jo makaulės smegeninėje tėra, kaip ir prieš daugelį tūkstančių metų(žmogaus prigimtis nekinta), gamtos duoti prigimtiniai „neuronai”, tau kukliai paprieštarautų dėl tavo – „Niekas nedraudžia smegenims funkcionuoti kaip kiaurai materialiam kompjuteriui – be jokių pojūčių.”.. Nes protingi „dėdės” jau seniai yra pastebėję,kad žmogaus smegenys tegali „draudžiamai-nedraudžiamai” funkcionuoti, tik kai naudojasi visomis gamtos duotomis prigimtinėmis „funkcijomis”, kurias šie protingi „dėdės” įvardijo – jausmais(pojūčiais), atmintimi ir intelektu (gebėjimu pažinti).. Sapnai, ar kliedesiai apie tariamus dalykus, esančius už žmogaus „smegeninės” pažinimo galimybių ribos, kaip -„žmogaus smegeninėje glūdi kažkas panašu į Visatą, žmogus gali turėti 76 lytis…” gali būti diskusijų rimtu objektu tik kvalifikuotų psichiatrų „kompanijoje”….
Šiuolaikiniai „prof. nešiojantys savo viduje neišsenkančius žinių šaltinius” nesunkiai „gali mąstyti” Visatos mastu(vietiniai „teisės korifėjai gali bendrauti su konstitucinėmis dvasiomis…), užsiduoti klausimą – ” kodėl Kūrėjas sukūrė galaktiką savo išrinktiems vaikams gyventi vos 0, 000000000000000000015 proc. jos plote ir tik 0,00004 proc. savo istorijos?..”
Tiesa, tokius kaip Visatos „neuronai” savo galvose „neuronus turintys prof.” kolkas nekelia klausimo – „kokių Kūrėjas neuronų prikūrė” žmonijai žinomose ir nežinomose kitose galaktikose… Kaip ir sudėliojus „pro” Grigo „akcentus” logiškai „išplaukia”, kad Kūrėjo „smegeninė” yra ne tik mūsų Žemės „Visata”, kurioje Jono Grigas yra „neuronas”, bet turi būti ir kitose žmonijos žinomose ir nežinomose Galaktikose su savomis Visatomis, o ten „neuronais esančių grigų su robsonais..” turėtų būti mažiausiai 10 nesuskaičiuojamų begalybių….
Str. yra skelbiamas subjektyvus idealizmas kraštutine forma, peraugančia į misticizmą ir Dievo minčių skaitymą