Tendencingas, lėkštas feministinis straipsnis. Panašu, medžiagą jam teikė VDU profesorė D. Leinartė. Panašu, kad ponia atidirbinėja tarptautinio genderizmo ir neolibaralizmo „komisinius“.
Paskaičius straipsnį, tūlas pilietis turi susidaryti įspūdį, kokie primityvai ir machistai buvo J. Basanavičius, V. Kudirka, vyskupas J. Matulaitis. Pastarasis apskritai yra kelyje į paskelbimą šventuoju.
Apie tai, kad 1918 m. susikūrusios LT valstybės teisėkūra buvo gerokai palankesnė moterims nei kaimyninėse ir kai kurios išsivysčiusiose valstybėse, Leinartės medžiagoje nei žodžio.
Tuometinė Lietuva moterų teisų požiūriu buvo priešakinė valstybė. Apskritai labai konservatyvus požiūris į moteris paprotinės moralės teisėmis VISOSE Vakarų valstybėse vyravo iki pat 1968 m. seksualinės revoliucijos (Paryžiaus studentų maištas, 1969 m. Vudstoko festivalis ir pan.).
Apie tai Leinartės medžiagoje taip pat nei žodžio. Juk svarbiausia eilinį kartą apdergti lietuvybę, mūsų šviesuolius, mūsų religiją ir jos šventuosius.
Greta M. Ivaškevičiaus, panašu, ryškėja dar viena pretendentė į nacionalinę premiją. Dar pora pliūpsnių paplavų ir saviniekos ant Lietuvos ir nominacija garantuota…
Net bolševikai mokė, kad istorinės personos turi būti vertinamos tos epochos, kurioje gyveno, kontekste. Pasakoma 95 proc. tiesos, o likę procentai nutylimi. Juk čia daktaro J. Gebelso metodika.
Gėda Leinartei. Tegul viešai patvirtina, kad mažaraštė žurnalistė jos mintis iškraipė.
