Prof. dr. Vytautas Radžvilas. ESTT sprendimas – teisinis ir politinis Lietuvos suišteklinimo manifestas

Lietuvos suverenitetas trypiamas taip, kad šį trypimą rodantys faktai tampa valstybės paslaptimi. Valdžia ir ją aptarnaujanti žiniasklaida net nebedrįsta pranešti apie dar vieną pasityčiojimą iš Lietuvos valstybe besivadinančios, bet kolonijine teritorija laikomos šalies ir jos gyventojų kalbos.

Niekieno nerinktas ir nežinia kam atstovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė patenkinti Vilniaus Tarptautinės mokyklos administracijos ieškinį Lietuvos valstybei. O iš tikrųjų – kolonizatoriško lygmens ir stiliaus užgaidas.

Tik pamanykite – kokia įžūli ir nedėkinga toji Lietuvos valstybė į švietimą investuojantiems užsienio filantropams ir geradariams! Juos didžiai papiktino tiesiog elementarus ir turintis būti savaime suprantamas Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimas.

Būtent pasitikrinti savąsias lietuvių kalbos žinias ir pateikti pažymas, kad moka valstybinę kalbą tiek, kiek ją būtina mokėti dirbant ar užimant administracines pareigas toje valstybėje akredituotoje švietimo įstaigoje. Rašyti nacionalinį diktantą tarsi neprašoma ir neliepiama.

Matyt, prabudo „vyresniojo brolio“ sindromas. Juk gelminė prasidėjusio ginčo ir teisminio bylinėjimosi potekstė – už Įstatymo straipsnių slypintis labai gyvenimiškas ir kasdieniškas praktinis klausimas.

Kas ir prie ko turi prisitaikyti prireikus Lietuvoje susišnekėti skirtingomis kalbomis norintiems bendrauti žmonėms? Atvykėliai prie šeimininkų ar pastarieji prie svečių?

Prisitaikyti prie čiabuvių – pramokti ir bendrauti lietuviškai? Vilniaus tarptautinės mokyklos darbuotojams užsieniečiams šitaip „nusižeminti“ – ne lygis. Todėl įsisuko bylinėjimosi teismuose karuselė. Taip smarkiai, kad byla atsidūrė ESTT, kurio sprendimas pribloškia ne tik savo esme. Jis yra stulbinamai atviras: Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas yra žalingas ir nereikalingas, nes jis varžo verslo laisvę.

Šalin valstybinę lietuvių kalbą!

Be abejo, Teismo sprendime tiesiogiai kalbama tik apie minėtą reikalavimą turėti Nacionalinės švietimo agentūros išduotą pažymą, kad reikiamu lygiu išlaikytas lietuvių kalbos egzaminas.

O iš tikrųjų Sprendimu pasakoma – šalin valstybinę lietuvių kalbą! Logika paprasta ir aiški: nereikia pažymos – vadinasi, nereikia ir egzamino; nereikia egzamino – vadinasi, nereikia mokytis ir tos sunkios lietuvių kalbos; nereikia lietuvių kalbos – vadinasi, nereikia ir valstybinės kalbos. O tada jau nereikia ir valstybinės kalbos įstatymo.

ESTT sprendimas istorinis ir kitu atžvilgiu. Jame nėra jokių nuvalkiotų banalybių apie žmogaus teises, tarp jų – individo teisę į absoliučiai nevaržomą kalbinę „saviraišką“. Sprendime apsieita be tokių ideologinių klišių, kokios buvo stvertasi darkant asmenvardžių rašybą ir demagogiškai kliedint apie tai, neva asmens vardas ir pavardė – tai jo „privati nuosavybė“. Nepasiskolinta nei žodžio iš šitokių kliedesių arsenalo.

Bet užtat smogta iš peties – lietuvių tautai, jos kalbai ir Lietuvos valstybei. Iki šiol dar neregėta visa ES teisminės kuvaldos jėga – remiantis tik verslo interesu. Sprendime buvo pasakyta brutaliai ir aiškiai: lietuvių tauta, kalba ir valstybė – efemeriški dariniai, fikcijos, į kurias Europos Sąjungos teisė neturi kreipti nei menkiausio dėmesio.

Teisiškai saugoti ir ginti tas fikcijas – beprasmiška ir kvaila. Nes tų fikcijų nėra. Yra tik teritorija ir joje gyvenantys čiabuviai. Ir jie yra svarbūs bei vertingi lygiai tiek, kiek generuoja pelno čia vykdomam verslui. Šitaip atvirai Lietuva ir jos žmonės iki šiol nebuvo suišteklinti jokiame oficialiame ES institucijų dokumente.

Priimto ESTT sprendimo keliamos grėsmės – tokios akivaizdžios, kad plačiau net neverta jų vardyti. Sukurtas be galo pavojingas precedentas faktiškai reikalaujant pakeisti Valstybinės kalbos įstatymą taip, kad jame neliktų reikalavimo privalomai ir objektyviai tikrinti lietuvių kalbos mokėjimą.

O tai reiškia – įstatymiškai įtvirtinta prievolė mokytis ir mokėti kalbą būtų pakeista teisiškai niekine „rekomendacija“ ja geranoriškai ir savanoriškai kalbėti, kai užeina ūpas.

Be tai juk matyta – tiesa? Štai kodėl ESTT sprendimas – pirmasis viešas teisinis ir politinis Lietuvos išvalstybinimo ir suišteklinimo manifestas. Lietuva – tik LVDZ (laisvoji verslo darymo zona).

Nuoroda į pranešimą.