Leggeri komanda teigia, kad apie teismo sprendimą nebuvo informuota ir šiuo metu jo nekomentuoja.
Tomas Brukas
Prancūzijos teisingumo institucijos pradeda tyrimą dėl buvusio „Frontex“ direktoriaus Fabrice’o Leggeri vaidmens migrantų žūčių Viduržemio jūroje kontekste. Toks sprendimas priimtas po to, kai Paryžiaus apeliacinis teismas nurodė pradėti teisminį tyrimą.
Tai pirmas kartas, kai Prancūzijos ikiteisminio tyrimo teisėjai vertins, ar Leggeri gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už politiką, kuri, kaip įtariama, prisidėjo prie tūkstančių migrantų žūčių jūroje. Tyrimas pradėtas nevyriausybinės organizacijos „Ligue des droits de l’Homme“ (LDH) iniciatyva. Organizacija kaltina buvusį „Frontex“ vadovą prisidėjus prie politikos, kuri galėjo turėti mirtinų pasekmių prie Europos sienų.
Pasak naujienų agentūros AFP, LDH advokatas Emmanuelis Daoudas teigė, kad byloje bus nagrinėjamos „galimos Fabrice’o Leggeri baudžiamosios atsakomybės sąlygos dėl tragedijų, per kurias Viduržemio jūroje žuvo tūkstančiai žmonių, įskaitant moteris ir vaikus“.
Atsakydama į užklausą, Leggeri komanda nurodė: „Ponas Leggeri ir jo advokatai apie šį sprendimą nebuvo informuoti. Šiuo metu komentarų neturime.“
Leggeri vadovavo ES sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai „Frontex“ nuo 2015 m. sausio iki 2022 m. balandžio. Jo vadovavimo laikotarpiu agentūra sulaukė kritikos iš kai kurių nevyriausybinių organizacijų, kurios kaltino ją toleruojant ar net palengvinant vadinamuosius „atstūmimus“ – migrantų sulaikymą ir grąžinimą nesuteikiant galimybės prašyti prieglobsčio.
LDH skunde teigiama, kad Leggeri skatino praktiką, leidusią Libijos ir Graikijos institucijoms perimti migrantų laivus, užuot leidus jiems pasiekti NVO laivus ir būti saugiai išlaipintiems. Organizacijos teigimu, tai galėjo būti sąmoninga politika, siekiant bet kokia kaina užkirsti kelią migrantų atvykimui.
Po dvejus metus trukusio proceso Paryžiaus apeliacinis teismas kovo 18 d. nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas tęsti tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dabar vertins pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir jų priimtinumą.
Šiuo metu Fabrice’ui Leggeri jokie oficialūs kaltinimai nepateikti, ir jam galioja nekaltumo prezumpcija.
Palikęs „Frontex“, Leggeri įsitraukė į politiką – prisijungė prie Nacionalinio susivienijimo ir 2024 m. buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Tuomet jis teigė siekiantis „susigrąžinti Europos Sąjungos ir Prancūzijos sienų kontrolę“.
Ši byla lyginama su procesu prieš Matteo Salvini, kuris 2019 m. buvo teisiamas dėl sprendimo neleisti migrantų gelbėjimo laivui prisišvartuoti Italijoje. 2024 m. jis buvo išteisintas, nors prokurorai buvo prašę skirti laisvės atėmimo bausmę. Pats Salvini šią bylą vadino politiškai motyvuota.
Anksčiau Leggeri yra kritikavęs Europos Komisijos narę Ylvą Johansson, teigdamas, kad jo darbo vizija nesutapo su jos požiūriu į migracijos politiką.
„Kai prieš pirmą susitikimą peržiūrėjau jos CV, pagalvojau, kad su ja tikriausiai bus sunku dirbti. Tačiau ji buvo komisarė ir turėjo realią įtaką. Per pirmą susitikimą paaiškinau, ką darome – kuriame Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas su uniformomis ir ginklais. Ji mane pertraukė ir pasakė: ‘Jums nereikia ginklų ir uniformų’, nes, jos teigimu, pasieniečių vaidmuo yra priimti migrantus“, – pernai sakė Leggeri.
rmx.news
