Kai buvusi Europos parlamentarė Aušra Maldeikienė/Seibutytė paduoda į teismą buvusį LR užsienio reikalų ministrą Povilą Gylį į teismą, už tai, kad jis ją facebook’e pavadina komuniste (pabrėžiu – ne komunistų partijos nare), tai – ne tik tarpasmeninių santykių, bet ir viešas reikalas.
Pateikiu citatas liudijančias jos „garbę ir orumą”.
Fb draugė A.Maldeikienei: „Kodėl padavėt į teismą profesorių Gylį?”
A.M.: „Todėl kad melagis, kvailys, komunistas ir kgbistas. Jūs matyt iš ten pat. Eikit von”.
Ir toliau.
A.M.: „Eikit, durne, lauk. Nu nors gramą savigarbos turit ar stovite gatvėje ir kiekvienam gyliui siūlotės?” Lygis!
Teisminis ginčas tarp dviejų viešojoje erdvėje aktyviai besireiškiančių žmonių nėra vien privataus ginčo klausimas. Juolab, kad tas klausimas per 35 metus nebuvo išspręstas valstybės mastu. Daug kas yra ir kognityviai, politiškai ir teisiškai užmurzinta, sujaukta. Priešingu atveju šio teismo proceso nebūtų.
Primenu, kad VISI LR prezidentai, išskyrus vieną ne Lietuvoje gyvenusį, buvo KOMUNISTŲ PARTIJOS nariai. Dabartinis taip pat – buvęs komunistas.
Ar galima komuniste vadinti žmogų, kuris jauname amžiuje pasirinko ideologinę studijų krypti – marksistinę politinę ekonomiją. O jos šerdinę dalį sudarė komunizmo teorija.
Parašiusi disertaciją apie pagrindinį socializmo dėsnį (tokio dėsnio, galiu bet kurioje auditorijoje įrodyti, nėra), ji tapo komunistinio mokymo apie visuomenę dėstytoja.
Nevertinu, gerai tai ar blogai, bet konstatuoju faktą. Komunistinės ideologijos skleidėjai galėjo ir neturėti komunistų partijos nario bilieto.
Tiesos sakymu neišsiskirianti mokslų daktarė, tą laipsnį gavusi anais laikais už neegzistuojančio reiškinio tyrimą, negali atsakyti į du elementarius klausimus.
Pirma, kodėl ji, jos žodžiais tariant, tremtinio vaikas, pasirinko komunizmo teorijos studijas Maskvoje, vietoj to, kad studijuotų finansus ar pramonės ekonomiką.
Dar sunkiau jai atsakyti į kitą klausimą: kaip ji praėjo politinį ir atitinkamų tarnybų atrankos FILTRĄ su jos „buržuazinio nacionalizmo” dėme pažymėta kilme. Patekti į komunistines studijas su šia „dėme” buvo neįmanomas dalykas.
Jauni žmonės to, ką pasakiau, gali ir nesuprasti, tačiau mano karta tai puikiai suvokia- „buržuazinio nacionalisto” dukra galėjo studijuoti fiziką, chemiją ar mediciną, bet ne ideologinius mokslus. Ir dar Maskvoje. Šiuo požiūriu atranka buvo griežta ir be išimčių.
Primenu, kad aš pats visad aiškiai sakydavau ir sakau, kad buvau komunistų partijos narys, dėsčiau politinę ekonomiją, kuri tuo metu galėjo būti tik marksistinė.
Todėl ir klausiu: ar toks baisus yra įžeidimas, kad reikia kreiptis į teismą, kai komunistas komunistu pavadina savo kolegę – marksizmo dėstytoją? Klausiu, pirmiausia, ieškovės Aušros Maldeikienės/Seibutytės ir jos gerbėjų.
Šiandien A.Maldeikienė/Seibutytė yra Tėvynės Sąjungos/Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė. Tos partijos ideologija- antikomunistinė. Ji buvo išrinkta į Seimą, į Europos parlamentą, – tai „švenčiausios” Lietuvos partijos narė.
P.S. Įdomi detalė: kažkada Seime balsuojant dėl KGB sąrašų išviešinimo Seimo narė ir, kaip ji teigia, tremtinio vaikas A.Maldeikienė, mano žiniomis, įstatymo nepalaikė.
Išviešinimas yra kitas klausimas. Pasitikėjimo valstybės vardu duoto žodžio klausimas. Tuo labiau kad neišviešintos pavardės yra „kur reikia” žinomos.
Įsidėmėkime: kolaborantai neturi ideologijos ir nesuvokia, kas yra principinga laikysena. Vienintelė jų „ideologija” – chameleoniškas prisitaikymas. Teko ne kartą dalyvauti renginiuose, kuriuose pranešimus skaitydavo ir A. Maldeikienė. Ji turėjo įdomų gebėjimą – susipykti su visa renginio auditorija.
Vilniaus žirmūniškių pasididžiavimas, pasirengęs visus į pelenus, į dulkęs sutrinti.