Pavojus žodžio laisvei kyla ne iš valdžios, bet daugiau iš redaktorių…

Gintaras Furmanavičius 

Visai neseniai žurnalas Naujasis Židinys-Aidai nutraukė bendradarbiavimą su Kęstučiu Girniumi ir nebespausdino jo nuolatinių skilčių. Pats Girnius tai viešai pavadino savo „išbraukimu“.

Iki tol jis daugiau kaip 50 metų rašė „Aidų“ ir vėliau „Naujojo Židinio-Aidų“ leidiniams. Konfliktas kilo po jo komentaro portale Delfi, kuriame jis kritikavo dalį kultūros lauko protestų retorikos; redakcija pripažino, kad šis komentaras buvo viena iš priežasčių persvarstyti bendradarbiavimą.

Kęstutis Girnius apie „pavojų žodžio laisvei“:

„K. Girnius teigia, kad viešojoje erdvėje kilusi emocinė banga nustelbė turinį, o pats visuomeninis transliuotojas šią krizę sėkmingai išnaudojo savo įtakai stiprinti. „LRT labai išreklamavo, mobilizavo visus šalininkus, šį klausimą pristato kaip kovą dėl žodžio laisvės, nors nemanau, kad ji yra pavojuje“, – įsitikinęs filosofas.

Jo vertinimu, nors dalis visuomenės į gatves išėjo vedama nuoširdžių paskatų, transliuotojas tai sumaniai pritaikė savo naudai: „Buvo žmonių, kurie nuoširdžiai susirūpino, kad bus bandoma pasmaugti ar riboti žodžio laisvę. Bet norėčiau, kad kas nors man nurodytų bent tris atvejus, kai valdžia aiškiai ribojo Lietuvos radijo ir televizijos žodžio laisvę. Manau, tokius atvejus būtų labai sunku rasti.“

Apžvalgininkas taip pat kelia klausimą, ar LRT, deklaruodama kovą su išoriniu spaudimu, nekuria vidinių barjerų, veikiančių kaip neformali cenzūra. „Pavojus žodžio laisvei kyla ne iš valdžios, bet daugiau iš redaktorių – jei jie turi kokių nors mėgstamų programų arba mėgstamų ar nemėgstamų temų.

Turinį lemia redakcija ir žurnalistai, o ne valdžia“, – mąsto jis.

Jo teigimu, reali problema yra redakcijos pasirinkimai, kurie gali eliminuoti nepatogias nuomones: „Būtų lengviau rasti pavyzdžių, kai redaktoriai nutaria, jog tam tikras žmogus ar klausimas nevertas dėmesio, ir tada nei kviečia žmones į laidas, nei analizuoja tas temas.“