spot_img
2026-01-28, Trečiadienis
Tautos Forumas

Parlamentarai ragina Prezidentę ir premjerą siekti tinkamo komunistinių nusikaltimų vertinimo ES lygmeniu

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas, įvertinę 2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą, kuriuo Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį ragindami siekti tinkamo komunistinių nusikaltimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Anot Seimo narių, nutarimu šioje byloje EŽTT taip pat sukūrė precedentą ir pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui.

„EŽTT sprendimas svarbus teisiniam ir politiniam sovietų nusikaltimų vertinimui. Lietuva ir kitos Vidurio Europos bei Baltijos valstybės nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios reikalauja pripažinti sovietų genocidą, bet oponentai teigia, kad sąvoka „genocidas“ netinkama sovietų terorui apibūdinti. Dalis Europos teisininkų mano, kad sovietų pareigūnus reikia teisti tik dėl nusikaltimų žmoniškumui, o ne dėl genocido. EŽTT sprendimas pabaigė šias diskusijas ir bent jau teisminės praktikos srityje aiškiai prilygino sovietinius – komunistinius nusikaltimus genocidui“, – teigė A. Ažubalis.
„Šis Teismo sprendimas sukuria pagrindą tolesniam sovietų nusikaltimų vertinimui Europos Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgdami į tai, prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir J. E. Prezidentės inicijuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimus, kuriais remiantis sovietų represijos prieš Baltijos valstybių ir Vidurio Europos regiono gyventojus būtų pripažintos genocidu“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo nariai savo rašte taip pat atkreipia dėmesį, kad siekdama būti vertybine Bendrija, Europos Sąjunga privalo siekti vienodo nacizmo ir komunizmo padarytų nusikaltimų vertinimo Bendrijos lygmeniu. Nacių vykdyto genocido neigimas ir nacių simbolikos naudojimas yra uždraustas įstatymų daugelyje ES valstybių.

Tačiau komunistinio režimo nusikaltimai nėra visuotinai įvertinti. Tokios skirtingos interpretacijos žeidžia komunistinių režimų aukų atminimą bei skatina neteisingumo ir dvigubų standartų pojūtį. Anot parlamentarų, Europos Sąjungos institucijose privalome parodyti lyderystę kuriant bendrą istorinį vertinimą totalitarinių režimų atžvilgiu.




BNS Spaudos centras

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Ant bedugnės krašto

Stovime ant bedugnės krašto, kurios apsimetame nematantys. Paslaptys užima tą svaiginantį tarpą tarp tvirto žinių pagrindo ir didžiulių...

Janina Survilaitė. Kaip išsaugoti šventą IŠEIVIJOS istorinės veiklos TEISINGUMĄ politinio melo karalystėje?

Mes, emigrantai, su savim nešiojamės Tėvynės raudą, Įšalusią nuo Protėvių Viltim liepsnojančių krūtinių. Jos amžinybė liks ir begaliniai dar ją...

Valdas Sutkus. Kaip prancūzų marksistui laisvoje Lietuvoje paminklą pastatė

Užvakar rašydamas tekstą apie kairiųjų Vakarų intelektualų meilę Irano islamistams, neišvengiamai turėjau paminėti ir garsųjį prancūzų marksistą J....

Jerzy Kwasniewski. Šeima ar išnykimas? Kodėl demografinė politika tapo egzistenciniu klausimu

JERZY KWASNIEWSKI Gerbiami svečiai, ponios ir ponai, šiandien susirenkame Vilniuje lemtingu momentu. Šeimos ir demografinė politika nebėra antraeiliai klausimai....