Japonija siekia gerokai padidinti savo karinius pajėgumus, kad galėtų atremti augančias Kinijos grėsmes, padvigubindama metines išlaidas gynybai. Šis tikslas įgyvendinamas tuo metu, kai pagrindinė Tokijo sąjungininkė – Jungtinės Valstijos – ragina didinti karinę paramą Azijoje, o Japonijos politinį vadovavimą perima karinis vanagas ir ultrakonservatorė.
Japonija tvirtina, kad ir toliau išlieka taiki valstybė, o pajėgų stiprinimas yra būtinas siekiant savarankiškesnės kariuomenės, galinčios veiksmingiau atgrasyti Kiniją. Tačiau Pekinas ir kiti kritikai mano, kad Japonija tolsta nuo savo pokarinio taikos įsipareigojimo. Jie atkreipia dėmesį į ministrės pirmininkės Sanae Takaichi pareiškimą netrukus po pareigų perėmimo, jog bet kokie Kinijos kariniai veiksmai prieš Taivaną galėtų tapti pagrindu Japonijos kariniam atsakui.
Japonijos transformacija į vieną didžiausių pasaulio gynybos išlaidų turinčių valstybių vyko dešimtmečius ir kelia klausimą, ar besitęsiantis karinių pajėgumų kaupimas nepažeidžia jos pacifistinės konstitucijos.
Japonijos konstitucija tapo tušČIa
Po Antrojo pasaulinio karo Japonija negalėjo turėti kariuomenės. 1945–1952 m. JAV okupacijos laikotarpiu amerikiečių pareigūnai siekė išrauti militarizmą, nulėmusį Japonijos agresiją visoje Azijoje prieš karą ir jo metu.
Pagal 1947 m. JAV parengtos konstitucijos 9 straipsnį Japonija atsisakė jėgos naudojimo tarptautiniams ginčams spręsti ir teisės išlaikyti sausumos, jūrų bei oro pajėgas šiam tikslui.
Jungtinės Valstijos pakeitė požiūrį į Japonijos militarizmą prasidėjus Korėjos karui 1950 m. Japonija tapo sąjungininke, o ne grėsme, todėl 1954 m. buvo sukurtos Japonijos savigynos pajėgos. Nuo tada 9 straipsnis vis plačiau interpretuojamas kaip teisinis pagrindas Japonijai turėti pakankamas karines pajėgas apsiginti.
Vėlesniais dešimtmečiais Japonija nuosekliai plėtė savigynos sampratą, leisdama siųsti savo karius į užsienį tarptautinių taikos palaikymo misijų sudėtyje, tačiau paprastai vengdama tiesioginių kovinių veiksmų.
Reikšmingas lūžis įvyko 2014 m., valdant buvusiam ministrui pirmininkui Shinzo Abe, siekusiam, kad Japonija turėtų „normalią“ kariuomenę. Abe naujai interpretavo 9 straipsnį, įteisindamas kolektyvinės gynybos principą. Kitais metais priimti saugumo įstatymai leido Japonijai panaudoti jėgą, jei Jungtinės Valstijos ar kitos artimos sąjungininkės būtų užpultos, net jei pati Japonija nebūtų tiesiogiai atakuota.
Tai buvo Abe bandymas sukurti normalią kariuomenę formaliai nekeičiant konstitucijos.
Takaichi supykdė Kiniją pateikdama hipotetinį tokios situacijos pavyzdį – tai buvo aiškus nukrypimas nuo ankstesnių lyderių laikytos strateginio dviprasmiškumo linijos.
Įtampa su Kinija didėja
Įtampa su Pekinu paaštrėjo gruodį, kai Kinijos kariniai orlaiviai per Kinijos lėktuvnešių pratybas netoli pietvakarių Japonijos užrakino savo radarus į Japonijos lėktuvus. Birželį taip pat buvo pastebėti du Kinijos lėktuvnešiai, pirmą kartą plaukioję netoli pietinės Japonijos Iwo Jima salos. Tai sukėlė Tokijuje nerimą dėl sparčiai besiplečiančios Pekino karinės veiklos toli už savo sienų ir aplink salas, į kurias pretenduoja abi šalys.
Sanae Takaichi** kabinetas praėjusią savaitę patvirtino rekordinį gynybos biudžeto planą. Ateinančiais metais jis viršys 9 trilijonus jenų (apie 58 mlrd. JAV dolerių) ir bus skirtas smūgių pajėgumų bei pakrančių gynybos stiprinimui, įskaitant sparnuotąsias raketas ir nepilotuojamus arsenalus.
Tą pačią dieną Pekine Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jian kritikavo Takaichi vyriausybę dėl spartėjančio karinių pajėgų telkimo ir pareiškė: „Japonija nukrypsta nuo taikaus vystymosi kelio, kurį ilgą laiką tvirtino palaikanti, ir juda vis pavojingesne kryptimi.“
Kinija, pati skirianti milžiniškas lėšas gynybai, taip pat gali vertinti Takaichi kaip Japonijos karo agresijos gynėją. Prieš pradėdama eiti pareigas ji nuolat lankėsi Tokijo Yasukuni šventykla, kurioje pagerbiami 2,5 mln. Japonijos karo žuvusiųjų, įskaitant nuteistus karo nusikaltėlius. Japonijos agresijos aukos, ypač Kinija ir Korėjos, mano, kad tokie vizitai rodo gailesčio dėl Japonijos karo laikų praeities stoką.
2025 m. Takaichi laikėsi atokiau nuo Yasukuni šventyklos ir, minint rugpjūčio 15 d. Japonijos pralaimėjimo metines, atsiuntė religinį papuošalą kaip asmeninį gestą, užuot meldusis šventovėje.
Japonija imasi aktyvesnio puolamojo vaidmens
Esminis lūžis įvyko 2022 m. gruodį, kai buvusio ministro pirmininko Fumio Kishida vyriausybė priėmė naują saugumo strategiją. Joje teigiama, kad Japonija turi įgyti atkirtimo pajėgumus tolimojo nuotolio raketomis – tai esminis nukrypimas nuo iki tol vyravusios griežtai savigynos politikos.
Strategijoje Kinija įvardijama kaip didžiausias Japonijos strateginis iššūkis, o Japonijos kariuomenė raginama imtis aktyvesnio, įskaitant ir puolamąjį, vaidmens pagal saugumo aljansą su Jungtinėmis Valstijomis, glaudžiau bendradarbiaujant sąjungininkėms.
Buvęs Ministrų kabineto Įstatymų leidybos biuro vadovas Masahiro Sakata šį žingsnį apibūdino kaip „9-ojo straipsnio mirtį“.
Po karo Japonija ilgą laiką teikė pirmenybę ekonominei plėtrai, o ne gynybai, ir daugiausia rėmėsi Jungtinėmis Valstijomis, kurios šalyje dislokavo apie 50 tūkst. karių, aptarnaujančių ir visą regioną.
Japonija ilgą laiką laikėsi 1 proc. BVP gynybos išlaidų viršutinės ribos, kol biudžetas pradėjo augti beveik prieš dešimtmetį, valdant Shinzo Abe, pasiekdamas apie 1,1 proc. BVP. Takaichi, neabejojama, pasieks 2 proc. tikslą iki kovo – dvejais metais anksčiau nei planuota – ir tikimasi, kad artimiausiais metais sieks dar didesnių išlaidų, ypač po to, kai NATO patvirtino naują 5 proc. gynybos finansavimo tikslą.
Japonija planuoja skatinti gynybos pramonę
Takaichi peržiūrėta saugumo ir gynybos politika turėtų dar labiau sustiprinti Japonijos pajėgumus nepilotuojamais koviniais ginklais ir tolimojo nuotolio raketomis. Taip pat tikimasi, kad bus panaikinti likę ginklų eksporto apribojimai, siekiant paskatinti Japonijos gynybos pramonės plėtrą ir bendradarbiavimą su draugiškomis valstybėmis.
Nors Japonija ilgą laiką draudė ginklų eksportą, pastaraisiais metais apribojimai buvo gerokai sušvelninti. Šalis kartu su Jungtine Karalyste ir Italija kuria naujos kartos naikintuvus, baigia derinti susitarimą dėl fregatų pardavimo Australijai ir planuoja teikti paramą JAV karo laivų statybai bei priežiūrai.
Vyriausybės užsakyta komisija pasiūlė apsvarstyti branduolinio povandeninio laivo kūrimą, siekiant didesnio tolimojo atgrasymo pajėgumo. Japonija taip pat paprašė Vašingtono užtikrinti apsaugą per išplėstinį branduolinį atgrasymą.
Kai kurie pareigūnai pastaruoju metu išreiškė paramą galimam Japonijos branduoliniam ginklavimuisi, o tai sulaukė aštrios kritikos iš atominę bombą išgyvenusiųjų ir pacifistinių grupių. Gynybos ministras Shinjiro Koizumi pabrėžė, kad Japonija laikosi trijų nebranduolinių principų – neturėti, negaminti ir neleisti branduolinių ginklų buvimo – nors pripažino, jog svarstomos visos galimybės dėl galimo naujo povandeninio laivo.
defensenews.com
JAV užėmus Grenlandiją.Ar Nato nesubyrės?