2025 m. spalį pranešta, kad Nyderlandų mieste Arnheme senoji šv. Juozapo bažnyčia buvo paversta uždaru sporto klubu, skirtu žaisti padelį – sparčiai visoje Europoje populiarėjančią teniso atmainą. Apie tai informuoja olandų leidinys Sport Knowhow XL.
Naujasis projektas pavadintas „Holy Padel“ („Šventasis padelis“) ir sukėlė prieštaringas vietos gyventojų reakcijas. Daugelis pavadinimą bei paties sakralinio pastato panaudojimą sporto aikštei laiko šventvagišku.
Projekto iniciatorius – verslininkas Rolandas Verheijus, kuris anksčiau jau buvo pritaikęs kitą bažnyčią krosfito treniruotėms. Pasak jo, šis pastatas buvo nenaudojamas beveik dvidešimt metų, todėl jis nusprendė „įkvėpti jam naują gyvenimą“.
Vis dėlto kritikai teigia, kad sporto idėjos priedangoje vyksta šventos erdvės komercializacija. Socialiniuose tinkluose rašoma, jog „bažnyčia paversta sporto atrakcionu“, o pats pavadinimas Holy Padel vadinamas „pasityčiojimu iš tikėjimo“.
Oficialioje svetainėje holypadel.nl projekto kūrėjai reklamuoja „unikalią padelio žaidimo patirtį istoriniame pastate“ ir siūlo rezervuoti kortą internetu. Organizatoriai pabrėžia, kad „pastatas išlaikė istorinę atmosferą“, nors iš buvusios šventovės likusios tik sienos.
Nepaisant kalbų apie „kūrybišką erdvės perprasminimą“, Holy Padel istorija Nyderlanduose vėl įžiebė diskusijas apie tai, kur turėtų būti brėžiamos ribos naudojant buvusias bažnyčias. Daugeliui toks reiškinys – kai šventyklos paverčiamos barais, restoranais ar sporto aikštelėmis – atrodo kaip Europos dvasinės krizės ženklas.
Projektas vadinamas Holy Padel, o ne olandiškai- Heilige Padel. Matyt tai irgi rodo tam tikrą požiūrį.
Kažkur iš bažnyčių daro sporto sales, o Lietuvoj iš sporto salių daro bažnyčias žydams.
Techniškai,tai labai gali būti net ne krikščionys,bet gimę postkrikščioniškoje aplinkoje,kultūroje.Tarkime tame mieste stovi bažnyčia,nors jos niekas ir nelanko.Jei imti ir pakrikštytus ,tai dar nereiškia,kad jie praktikuoja tikėjimą,o tokių daug.Krikšto rodikliai Nyderlanduose labai sumažėjo – šiandien Katalikų Bažnyčioje pakrikštijama mažiau nei 3 % vaikų, palyginti su 37 % 1980-aisiais.Jokios religijos neįšpažysta(56,0%)Katalikybė (17,0%) · Protestantizmas (14,0%) · Islamas (6,00%).
Oi, saldi ta nuodėmė.Ber nuodėmės paslaptis ir apgaulumas tame ir yra ,kad ji apkarsta ir apnuodija,o jei jos neatsikratoma laiku ,tai ir nunuodija.
Problemos jokios, svarbiausia , kad bažnyčių negriautų, netolimoje ateityje ten bus meetės, nes musulmonams tikėjimas šį tą reiškia…ir tas šis tas , kad jie pasiryžę numirti gindami savo tikėjimą….Tuo tarpu kriščionys atsipūtę ir mėgaujasi gyvenimo malonumais, neįtardami, kad palyginus greitai, ramybė ir sotus gyvenimas baigsis…