Nuo Vilniaus iki Venecijos su Mūza Rubackyte

Mūza Rubackytė / Igorio Bitmano nuotr.

Vilniaus festivalio tradicija – pristatyti lietuvių atlikėjo rečitalį. Šiemet ją pratęs viena svarbiausių Lietuvos pianisčių ir muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadovė Mūza Rubackytė. Jos rengiama programa „Nuo Vilniaus iki Venecijos“ Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje skambės birželio 4 dieną. Į muzikinę kelionę lydės Leopoldo Godowskio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ramintos Šerkšnytės ir Ferenco Liszto muzika.

Festivalio rečitalio programą M. Rubackytė grindžia vienais sėkmingiausių savo atlikimo meno pavyzdžių. Pirmiausia tai visą gyvenimą pianistę lydinti F. Liszto kūryba. Žurnalo „Fanfare“ (JAV) pavadinta „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“, M. Rubackytė yra tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, draugijos „LiSZtuania“ ir konkurso „Lisztofonija“ prezidentė, ilgametė tarptautinių F. Liszto pianistų konkursų žiuri narė. 2020 m. Vengrijos F. Liszto sąjunga 41-uoju Didžiuoju prizu įvertino M. Rubackytės kompaktinę plokštelę „De la valse á labime“ („Lyrinx“) kaip geriausią F. Liszto muzikos metų įrašą, o 2024 m. Vilniuje Vengrijos prezidentas pianistei Mūzai Rubackytei įteikė Vengrijos ordino „Už nuopelnus“ Riterio kryžių.

Vilniaus festivaliui pianistė pasirinko F. Liszto triptiką „Venecija ir Neapolis“ ir aukščiausia kompozitoriaus fortepijoninės kūrybos viršukalne laikomą Sonatą h-moll. M. Rubackytė šiuo F. Liszto šedevru susižavėjo dar paauglystėje – pirmą kartą Sonatą h-moll atliko būdama penkiolikos. Nuo to laiko šis kūrinys nuolatos yra pianistės repertuare, iki šiol menininkę žavėdamas savo gelme ir paslaptingumu.

Mūza Rubackytė / Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Pastaruosius kelerius metus M. Rubackytė pasaulyje skleidžia ir neseniai atrasto litvako L. Godowskio kūrybą. Jo Sonata e-moll (su Karolio Szymanowskio kūriniais), įrašyta kompaktinėje plokštelėje („Godowsky / Szymanowsky“, kompanija „Ligia“), pelnė svarbiausią tarptautinį prizą Prancūzijoje „Diapason d’Or“ bei autoritetingiausią publikos prizą „ffff Įvykis“ („Télérama“). Kanadiečių pianistas Marcas-Andre Hamelinas pirmąją L. Godowskio sonatos dalį Allegro non troppo, ma appassionato yra pavadinęs „didingiausia Godowskio lyrinio talento manifestacija“. Būtent šią įspūdingo ciklo dalį rečitaliui Vilniuje ir pasirinko M. Rubackytė.




Dar vienas ryškus pianistės repertuaro akcentas – M. K. Čiurlionio kūriniai ir jo sklaida pasaulyje. „Vaikystėje mane supo Čiurlionio muzika. Mama mokė fortepijono, jos mokiniai skambindavo Čiurlionio kūrinius. Pati esu M. K. Čiurlionio menų mokyklos alumnė, tad mane išties formavo Čiurlionio įtakos. Šio kompozitoriaus muzikos palikimas – stebinančiai eklektiškas, ypač jo vėlyvieji darbai. Čiurlionio vėlyvoji kūryba nutolo nuo tonalumo į gerokai eksperimentiškesnes teritorijas. Nepaprasta, kaip per tokį trumpą laiką jo muzikinė kelionė apėmė viską nuo klasikinės tradicijos iki modernizmo, o galiausiai to, ką galėtume apibūdinti kaip kosminę muziką“, – apie Čiurlionio kūrybą ir įtakas savo kūrybiniam keliui sako M. Rubackytė.

Dar 1993 m. pasirodęs pianistės įgrotas dvigubas albumas, išleistas prestižinėje „Marco Polo“ / „Naxos“ leidykloje, buvo pirmasis tokios reikšmės Čiurlionio muzikos pristatymas Vakaruose. Šis albumas iki šiol labai populiarus ir nuolat išleidžiamas pakartotinai. Be to, M. Rubackytės pastangomis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo tarptautinės WFMC nariu.

Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga pianistė rečitalyje Vilniuje atliks tiek iš ankstyvojo, tiek iš vėlyvojo kompozitoriaus kūrybinių periodų atklystančius jo preliudus d-moll (VL 239), d-moll (VL 294, „Ruduo“), f-moll (VL 197). Šalia jų nuskambės dar du ankstyvosios kompozitoriaus kūrybos pavyzdžiai – romantine ir kontempliacine nuotaika pažymėti Noktiurnai cis-moll (VL 183), fis-moll (VL 178).

Dabarties lietuvių muzikos štrichą fortepijono muzikos programoje brūkštelės R. Šerkšnytės „Pasakalija“. Kompozitorė prisipažįsta, kad „Pasakalija“ – vienas tų jos kūrinių, kurių nuotaika savaip artima Čiurlionio kūrybos dvasiai. Savo ruožtu pianistė M. Rubackytė įžvelgia „Pasakalijos“ sąšaukų ir su F. Liszto pjese „Funerailles“. Pernai rudenį šį kūrinį M. Rubackytė ne kartą atliko Lietuvos sezono Prancūzijoje koncertuose.

Vilniaus festivalio koncertas „Maestra Mūza Rubackytė. Nuo Vilniaus iki Venecijos“ vyks birželio 4 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje. Visi festivalio koncertai skelbiami interneto svetainėje www.filharmonija.lt. Festivalį rengia Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remia Vilniaus miesto savivaldybė, Juozas ir Laima Magelinskai, „Artis Centrum Hotels“.

VF inf.

1 KOMENTARAS

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į...

Pasaulinio garso pianistas ir kompozitorius Fazilas Say sukūrė įspūdingą Koncertą akordeono žvaigždei Ksenijai Sidorovai, kuri netrukus jį atliks Vilniuje

Jau kitą savaitę Vilniuje nuskambės ypatingas kūrinys – pasaulio publikos simpatijas užkariavęs garsusis pianistas ir kompozitorius Fazilas Say...

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...