Norvegijos jaunimo tarpe plačiai paplitęs susirūpinimas dėl užpuolimų

Beveik pusė 12–16 metų jaunuolių planuoja, kur ir kada jie gali judėti viešose vietose, kad išvengtų užpuolimo. Tai rodo naujas Norvegijos tyrimas. Tuo pačiu metu yra daug nepranešamų atvejų.

Nors imigracija į Norvegiją nesiekia tokio lygio kaip Švedijoje, Norvegija taip pat susiduria su didelėmis daugiakultūriškumo keliamomis problemomis, pavyzdžiui, išaugusiu ir šiurkštesniu nusikalstamumu.

Šis tyrimas, kuris dabar sulaukia kaimyninių šalių dėmesio, buvo atliktas Nacionalinio smurto ir trauminio streso tyrimų centro (NKVTS). Tyrimą, be kitų, remia Teisingumo ministerija.

Duomenys apima 6721 12–16 metų jaunuolio atsakymus ir suteikia svarbios informacijos apie tai, kaip jaunuoliai patys vertina pažeidžiamumą ir susirūpinimą nusikalstamumu savo kasdieniame gyvenime.

Žmogaus teisių tarnybos pateikti rezultatai rodo, kad daugelis jaunų žmonių susiduria su įvairiomis nepageidaujamų incidentų ir nusikaltimų formomis, o mergaitės labiau nei berniukai nerimauja dėl buvimo netoli savo namų sutemus. Todėl daugelis merginų labiau nei berniukai planuoja, kaip išvengti tapimo nusikaltimų aukomis.

Net 45 procentai respondentų teigia planuojantys, kada ir kur gali eiti, kad apsisaugotų nuo nusikaltimų.

Sveikas skepticizmas

NKVTS projekto vadovė Else-Marie Augusti teigia, kad jaunų žmonių ruošimąsi išvengti kriminalinių įvykių viešose erdvėse galima vertinti kaip „sveiką skepticizmą“.

„Tuo pačiu metu norime, kad mūsų jauni žmonės turėtų kuo mažiau rūpesčių. Šis ir ankstesni tyrimai rodo aiškų ryšį tarp nusikalstamumo poveikio ir prastesnės gyvenimo kokybės, susijusios su nerimo, depresijos ir fizinių problemų simptomais. Atsižvelgiant į šio tyrimo dalyvių nurodytą nusikalstamumo poveikio laipsnį, jaunuoliams stresą kelia tiek nerimas, tiek tapimas nusikaltimo aukomis. Tai tampa dviguba našta. Ypač todėl, kad matome, jog jie neieško pagalbos ir nepasakoja suaugusiems apie savo susirūpinimą“, – sako Augusti.

Kas ketvirtas berniukas ir kas penkta mergaitė patyrė rimtą fizinį smurtą, pavyzdžiui, buvo spardomi, mušami kumščiais ar kietais daiktais arba užpulti ne namuose. Viena iš šešių mergaičių ir vienas iš dešimties berniukų, dalyvavusių tyrime, per pastaruosius metus patyrė fizinį, seksualinį ar bendraamžių sukeltą smurtą.

Jauni žmonės retai dalijasi savo patirtimi su tėvais ar policija. Dėl to prievartos veiksmai lieka nematomi teisingumo sistemai ir socialinės paramos sistemai.

Atsakymas daugiakultūriškume

Apklausa taip pat atkreipė nacionalistinės konservatorių partijos Norgesdemokratene dėmesį.

„Tai yra 50 metų trukusios didelio masto imigracijos rezultatas“, – rašo partija Facebook tinkle.

Visos Riksdago partijos remia politiką, kuri šią problemą dar labiau paaštrins. 1980-ųjų amerikiečių filmai apie smurtą mokyklose ir pavojingas gatves dabar tapo realybe čia, Norvegijoje.

Politikai buvo įspėti, tačiau nusprendė ignoruoti juos įspėjusius asmenis, o ne sustabdyti tokią įvykių eigą.

samnytt.se