Netekome signataro Liudviko Narcizo Rasimavičiaus

Eidamas 85-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius.

Liudvikas Narcizas Rasimavičius gimė 1938 m. Alytuje, Prienuose baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo teisę.

1962 m. po studijų pradėjo dirbti dirbti advokatu Klaipėdoje, 1969–1974 m. buvo Palangos miesto liaudies teismo pirmininkas, po to penkerius metus dirbo darbininku, 1979-aisiais grįžo į advokatūrą.

1988 m. L. N. Rasimavičius įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą, 1990 m. buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkiminėje apygardoje.

1992 m. paleidus Aukščiausiąją Tarybą teisininkas grįžo į Klaipėdą, ten iki 2003 m. dirbo advokatu.




2000 m. L. N. Rasimavičius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2021 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, teisininko ir visuomenininko Liudviko Narcizo Rasimo (Rasimavičiaus) mirties.

„Kai mus palieka tie, kurių drąsa mums davė laisvę, pajuntame didėjančią atsakomybę tą laisvę kurti. Mus paliko žmogus, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kelio į nepriklausomybę ir atstatytos valstybės kūrimo. Netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo mirties. Pasak šalies vadovo, tai buvo signataras, aktyviai ėmęsis visų darbų, reikalingų Lietuvos Respublikos Nepriklausomybei atkurti. Ypač svarbus L. N. Rasimo indėlis kuriant pagrindinius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.

„Vienas esminių Liudviko Narcizo Rasimo darbų – dvišalės tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos rengimas. Unikali 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų yra vienintelė sutartis, kurioje Rusija pripažįsta įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją“, – teigė šalies vadovas.

bernardinai.lt

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Vilius Kavaliauskas. Gelvonų vaikams reikia ir didvyrių-lietuvių

Jau rašiau, kad aną šeštadienį mūsų „patriotinė brigada“ (signat. Audrius Butkevičius, gen. Česlovas Jezerskas ir istor. Rimantas Stankevičius)...

Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“

Kalbininkas, stilistikos klasikas, Šiaulių miesto garbės pilietis prof. Kazimieras Župerka atsako į dr. Stasio Tumėno ir Arūno Šatkaus...