Jonas Vaiškūnas, alkas.lt

2025 m. gruodžio 5 d., penktadienį, paskelbta naujoji Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo strategija (National Security Strategy, NSS) iš esmės perbraižo JAV užsienio ir vidaus politikos kryptis. Šiame svarbiame ne tik JAV, bet ir visoms pasaulio šalims dokumente aiškiai įtvirtinama Donaldo Trampo antrosios administracijos doktrina, kurioje vyrauja principas „Pirmiausia – Amerika“ ir siekis išlaikyti JAV galią bei įtaką visame pasaulyje.

Dokumento pradžioje prezidentas Donaldas Trampas pabrėžia, kad JAV politika keičiama iš esmės tam, kad būtų atkurta šalies galia: „Visuose mūsų veiksmuose mes pirmiausia teikiame pirmenybę Amerikai.“

Strategijoje išdėstyti nauji prioritetai: griežta sienų apsauga, masinės migracijos stabdymas, JAV ekonominė nepriklausomybė, transnacionalinių organizacijų įtakos ribojimas, technologinis JAV dominavimas ir išplečiama JAV gynybos architektūra.

Masinės migracijos era turi baigtis

Vienas ryškiausių strategijos teiginių – aiški ir be kompromisų formuluojama migracijos politika: „Masinės migracijos era turi baigtis.“

Naujojoje JAV Nacionalinio saugumo strategijoje teigiama: „Sienų apsauga yra pagrindinis nacionalinio saugumo elementas.“

Masinė migracija, anot JAV administracijos, esą silpnina valstybių sanglaudą, kelia nusikalstamumą ir grėsmę amerikiečių darbo rinkai bei saugumui. Naujoji strategija pabrėžia: šalis turi visišką teisę kontroliuoti, kas ir kiek į ją yra įleidžiami.

Monro doktrinos papildymas: JAV hegemonijos atkūrimas Vakarų pusrutulyje

Naujojoje saugumo strategijoje JAV skelbia istorinį posūkį – grįžimą prie vadinamos Monro doktrinos, kuri JAV prezidento Džeimso Monro buvo paskelbta dar 1823 m. Šios doktrinos esmę: Europa turi nesikišti į Vakarų pusrutulio reikalus; JAV nesikiša į Europos karus; o visas Amerikos žemynas laikomas JAV įtakos zona, kur bet koks išorinis kišimasis vertinamas kaip grėsmė JAV saugumui.

Daug dešimtmečių tai buvo kertinis JAV geopolitikos principas.

2025 m. strategijoje Trampo administracija  skelbia Monro doktrinos atkūrimą ir papildymą: „Jungtinės Valstijos iš naujo įtvirtins ir įgyvendins Monro doktriną, kad atkurtų Amerikos viršenybę Vakarų pusrutulyje.“

Strategijoje pristatomas naujas terminas „Trampo Monro doktrinos papildymas“ reiškiantis, kad:

• JAV sieks užkirsti kelią Kinijos, Rusijos ar kitų valstybių įtakai Lotynų Amerikoje.
• Bus ribojama užsienio valstybių galimybė valdyti „strategiškai svarbius aktyvus“ — uostus, energetikos objektus, ryšių infrastruktūrą.
  JAV naudos ir karinius instrumentus, siekdamos užtikrinti kontrolę šiame regione.

Dokumente pabrėžiama: „Jungtinės Valstijos turi persvarstyti savo karinį buvimą Vakarų pusrutulyje.“ Čia kalbama būtent apie Pietų Ameriką, Centrinę Ameriką, Karibų regioną bei Meksikos–JAV pasienį – sritį, kurią JAV laiko tiesioginiu strateginiu savo kiemu.

Europa: civilizacinė krizė ir JAV tikslas – greitas karo Ukrainoje užbaigimas

Europos skyriuje JAV administracija vartoja ypač griežtą retoriką. Strategijoje rašoma: „Europos žemyną krečia civilizacinė erozija.“ Strategijoje pažymimos tokios Europos problemos:

• migracijos politika, kuri esą „transformuoja žemyną“,
• žodžio laisvės ribojimas ir „politinių opozicijų slopinimas“,
• gimstamumo krizė ir tapatybės nykimas.

Teigiama, kad: „Jeigu dabartinės tendencijos išliks, žemynas per 20 metų ar dar greičiau bus neatpažįstamas.“

Kalbant apie karą Ukrainoje, formuluojamas naujas JAV strateginis tikslas: „Jungtinių Valstijų pagrindinis interesas – kuo greičiau suderėti dėl kovinių veiksmų nutraukimo Ukrainoje.“

Teigiama, jog tą būtina pasiekti, kad galima būtų:

• „stabilizuoti Europos ekonomikas“,
• „užkirsti kelią netyčinei eskalacijai“,
• „atkurti strateginį stabilumą su Rusija“,
• „užtikrinti Ukrainos kaip gyvybingos valstybės išlikimą“.

Be to, JAV aiškiai pareiškia, kad NATO plėtra turi būti sustabdyta, o Europa privalo pati finansuoti savo gynybą.

Azija: ekonominis varžymasis su Kinija ir Taivano status quo išsaugojimas

Naujajame strategijos dokumente Trampo administracija teigia, kad ankstesnės JAV vyriausybės klydo manydamos, jog Kinija taps taisyklių pagrindu grindžiamos tarptautinės tvarkos dalimi. Todėl JAV sieks:

• „atkurti ekonominį balansą su Kinija“,
• apsaugoti kritinių mineralų ir strateginių žaliavų tiekimo grandines,
• išlaikyti karinę persvarą ginant Taivaną,
• sutelkti sąjungininkus didesniam gynybos finansavimui.

Strategijoje rašoma: „Jungtinės Valstijos nepalaiko jokio vienašalio status quo pakeitimo Taivano sąsiauryje.“ Tai reiškia, jog JAV nepalaiko jokių vienašalių bandymų keisti nusistovėjusią padėtį Taivano sąsiauryje. Tai apima ir Kinijos mėginimus prievarta perimti Taivaną, ir Taivano siekius vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.

Artimieji Rytai: JAV tikslas – mažiau karų ir daugiau investicijų

Trampo administracija įvardija iš esmės naują požiūrį į JAV tikslus Artimuosiuose Rytuose: „Dienos, kai Artimieji Rytai dominavo JAV užsienio politikoje, laimei yra pasibaigusios.“

Vietoje to JAV ketina daugiausia dėmesio skirti:

• regiono ekonominei integracijai,
• technologinėms partnerystėms,
• energetikos projektams (ypač branduolinei energetikai),
• Irano keliamų grėsmių suvaldymui.

Strategijoje taip pat pabrėžiama siekiamybė plėsti vadinamuosius Abrahamo susitarimus – tai 2020 m. JAV tarpininkaujant sudaryti istoriniai normalizavimo susitarimai tarp Izraelio ir kelių arabų valstybių (Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino, Maroko, Sudano). Trampo administracija siekia, kad prie šių susitarimų prisijungtų ir daugiau islamo pasaulio šalių.

Afrika: JAV pereina nuo pagalbos prie investicijų ir kovos dėl kritinių mineralų

Strategijoje nurodoma: „Jungtinės Valstijos turi pereiti nuo pagalbos modelio prie prekybos ir investicijų modelio.“

JAV aiškiai pabrėžia, kad Afrika tampa vienu strategiškai svarbiausių regionų dėl savo žaliavų. Dokumente daug dėmesio skiriama vadinamiesiems kritiniams mineralams – tai technologijoms ir gynybos pramonei būtinos žaliavos, be kurių neįmanoma gaminti baterijų, puslaidininkių, ryšio įrangos, raketų, dronų ir kitų modernių technologijų.

Šias žaliavas sudaro: litis, kobaltas, nikelis, varis, grafitas, retieji žemės elementai (pvz., neodimis, prazeodimis). Būtent šių žaliavų kontrolė ir tiekimo saugumas JAV strategijoje vadinami „kritinių mineralų“ klausimu.

Prioritetinėmis JAV veiklomis Afrikoje nurodomos šios sritys: investicijos į energijos sektorių; partnerystės, leidžiančios išgauti svarbiausias technologijoms ir gynybai reikalingas žaliavas (kritinius mineralus); Afrikos rinkų įtraukimas į JAV prekybos sistemą ir tiekimo grandines.

Vidaus politika: galingiausia kariuomenė ir naujas priešraketinis skydas

Naujoje JAV saugumo strategijoje įtvirtinami ambicingi JAV gynybos tikslai:

• „pasaulyje galingiausia, kovai geriausiai parengta ir technologiškai pažangiausia kariuomenė“,
• „moderniausias ir patikimiausias branduolinis atgrasymas“,
• naujos kartos priešraketinė sistema „Auksinis kupolas“ (Golden Dome) šalies ir sąjungininkų apsaugai,
• išsamus JAV gynybos pramonės atnaujinimas.

Dokumentas taip pat pabrėžia JAV siekį perkelti gamybą į užsienio atgal į JAV ir taip mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo grandinių  atkuriant šalies ekonominį savarankiškumą.

Strategija, iš esmės keičianti pasaulio tvarką

Naujoji JAV Nacionalinio saugumo strategija yra neeilinis politinis dokumentas. Tai globalios vizijos manifestas, kuriame siekiama:

• masinės migracijos eros pabaigos,
• JAV hegemonijos atstatymo Vakarų pusrutulyje,
• ekonominės konfrontacijos su Kinija be karo,
• greito Ukrainos karo užbaigimo,
• Europos „civilizacinio atsigavimo“,
• technologinės JAV viršenybės,
• gynybos sistemos pertvarkymo,
• JAV pramonės ir energetikos dominavimo.

Strategija žymi naują geopolitinę epochą, darysiančią tiesioginę įtaką ir Europos, ir Lietuvos saugumui.

Naujoji JAV Nacionalinio saugumo strategija ir Lietuva

Naujoji JAV Nacionalinio saugumo strategija gali tiesiogiai paveikti ir Lietuvos saugumą, mūsų šalies strategines perspektyvas ir padėtį Europoje. Šiuo požiūriu mums itin svarbu atsižvelgti į šiuos JAV saugumo strategijos pasikeitimus:

1. JAV dėmesys Vakarų pusrutuliui – Europai teks didesnė atsakomybė

Naujoji JAV saugumo strategija aiškiai įtvirtina JAV tikslą sustiprinti savo įtaką Amerikoje ir riboti Kinijos poveikį Lotynų Amerikai. Tai reiškia, kad Europai savo gynybą teks labiau pasirūpinti pačiai, nes JAV gali mažinti ilgalaikį karinių pajėgų dislokavimą Europoje.

Kita vertus atsirastų būtinybė pasirūpinti, kad NATO gynybos finansavimas taptų realiu, o ne deklaratyviu – ir įsipareigojimai 2 proc. BVP taptų tikru minimaliu slenksčiu visoms NATO šalims. O tai labai svarbu Lietuvai, nes mūsų saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar Vokietija, Italija, Ispanija ir kitos didžiosios Europos valstybės pagaliau pradės investuoti į savo gynybą tiek, kiek Lietuva tai daro jau dabar.

Trumpai tariant, nuo šiol nebebus galima miegoti ramiai užsiliūliavus, kad JAV yra neabejotinas mūsų saugumo garantas.

2. JAV siekis „kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje“ – galimos pasekmės Baltijos regionui

Naujoji JAV saugumo strategija įvardija, kad JAV interesas yra greitas karinių veiksmų nutraukimas Ukrainoje. Nors strategijoje nenurodoma, kokiomis priemonėmis tai būtų įgyvendinta, bet tokia kryptis gali reikšti: spaudimą Ukrainai ir Rusijai derėtis; konflikto „įšaldymo“ scenarijų; geopolitinės pusiausvyros perskirstymą JAV-Rusijos santykiuose.

Lietuvai yra svarbu, kad bet koks „kompromisas“ su Rusija netaptų paskata Rusijai stiprinti karinį spaudimą Baltijos regione ir, kad ES ir NATO laikytųsi nuostatos, kad Ukrainos saugumas = Europos saugumas.

3. Migracijos politikos griežtėjimas JAV ir Lietuvos vidaus politika

JAV paskelbė, kad „masinės migracijos era turi baigtis“. Ši JAV laikysena neabejotinai atsilieps:

• transatlantinėms diskusijoms apie sienų kontrolę,
• ES migracijos reformų kryptims,
• naujų politinių jėgų stiprėjimui Europoje, kurios remiasi tapatybės apsauga ir visuomenės vientisumo išlaikymu.

Lietuvai tai svarbu dėl:

• nelegalios migracijos skatinimo per Baltarusiją,
• Rusijos vykdomų hibridinių operacijų,
• poreikio suderinti humanitarinius principus su nacionaliniu saugumu.

4. Kinijos technologinės galios stabdymas turės pasekmių Lietuvos ekonomikoms

JAV ketina: riboti Kinijos technologinę ekspansiją; kontroliuoti tiekimo grandines; riboti kritinių žaliavų importą.

O Lietuvai tai reiškia: didesnę JAV paramą dėl Taivano atstovybės konflikto; galimybes pritraukti investicijas į puslaidininkių, lazerių, aukštųjų technologijų sektorius; būtinybę mažinti priklausomybę nuo kiniškų komponentų (ypač energetikos ir telekomunikacijos srityse).

5. JAV kariuomenės modernizacija – galimybė Baltijos regiono saugumo stiprinimui

Strategijoje deklaruojama siekti: „pasaulyje galingiausios, kovai geriausiai parengtos ir technologiškai pažangiausios kariuomenės“.

Šis siekis apima: naujos kartos priešraketinį skydą „Auksinis kupolas“; dronų, AI ir autonominių ginklų integravimą; gynybos pramonės spartų atnaujinimą.

Lietuvai tai reikšminga, nes:

• JAV karinės technologijos ir modernizacijos tempas didina atgrasymą prieš Rusiją,
• Baltijos regionas išlieka JAV algoritmiškai integruotos gynybos sistemos dalimi, Lietuva gali gauti modernių sistemų (ypač oro gynybai ir dronų atsparai), kurios didina gynybos efektyvumą net esant mažesniam karių skaičiui.

6. Europa turi „civilizacinės erozijos“ problemų – JAV spaudimas gali keisti ES tapatybę

Trampo strategija tiesiai kalba apie:

• gimstamumo krizę,
• tapatybės nykimą,
• žodžio laisvės ribojimus,
• migracijos keliamą transformaciją.

Lietuvai ši kritika yra labai svarbi, nes: mūsų šalyje gimstamumas tragiškas; tapatybės palaikymas tampa vis svarbesnis, o informacinės ir kultūrinės įtakos kinta greičiau nei institucijos spėja reaguoti.

Todėl JAV strategija gali skatinti diskusijas ir Europos viduje apie civilizacinio identiteto svarbą ir apsaugą, o tai yra dabar gyvybiškai svarbu ir mums.

Apibendrinant

Naujoji JAV strategija aiškiai rodo:

• tik sąlyginį JAV įsipareigojimą Europai,
• galimą Ukrainos karo sprendimą derybomis,
• didesnę Europos strateginės atsakomybės būtinybę,
• būtinybę Lietuvai spartinti savo gynybos pajėgumus,
• energetinės ir technologinės nepriklausomybės stiprinimą,

• galimybę mums tapti Baltijos regiono inovacijų ir gynybos mazgu, jei sugebėsime pasinaudoti JAV technologine ir politine kryptimi.

Saugaus pasaulio, kokį įsivaizdavome 30 metų, nebėra. Atėjo metas ir Lietuvai pasitelkti strateginį mąstymą, prisiimti daugiau atsakomybės ir išsklaidyti saviapgaules.