ES gali žengti dar vieną žingsnį federalizacijos link. Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andžejus Šejna (Andrzej Szejna) pritaria tam, kad būtų panaikinta valstybių narių veto teisė užsienio politikoje ir kitose srityse.
Interviu laikraščiui Rzeczpospolita užsienio reikalų viceministras Andžejus Šejna pasisakė už vienbalsiškumo principo Europos Sąjungos Taryboje užsienio politikos klausimais panaikinimą. A. Šejna atkreipė dėmesį į „ypatingus prieštaravimus,“ kuriuos sukėlė Vokietijos pasiūlymas panaikinti veto teisę ES Taryboje užsienio politikos klausimais, ir išreiškė paramą Vokietijos iniciatyvai.
Jis tvirtino, kad ES turi sugebėti reaguoti į iššūkius, susijusius su naujos tarptautinės tvarkos kūrimu, ir nesileisti paralyžiuojama vienos šalies pozicijos, pateikdamas kaip pavyzdį neseną Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano trukdymą spręsti su Ukraina susijusius klausimus.
Remdamasis buvusiu Europos Komisijos pirmininku Žaku Deloru (Jacques Delors), A. Šejna teigė, kad „Sąjunga nesivystys, jei negerbs savo šalių narių tapatybės“.
Tačiau jis pažymėjo, kad kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, naujų valstybių priėmimas į ES, vis dar turi būti priimami vienbalsiai. Jis išreiškė abejonių dėl šio principo, kai kalbama apie užsienio politiką, siūlydamas, kad atsižvelgiant į karą Ukrainoje ir konfliktus Artimuosiuose Rytuose, reikėtų vengti skubotų sprendimų, o verčiau surengti plačias diskusijas galiojančių sutarčių rėmuose.
Kalbėdamas apie Ukrainos stojimą į ES, Šejna pabrėžė, kad pagrindinės kliūtys yra tebesitęsiantis karas ir ekonominės problemos, o ne pati politinė ES sistema. Jis paskelbė, kad vyriausybė derėsis dėl šių klausimų „tvirtai, tačiau konstruktyviai ir draugiškai“. Jis taip pat rėmėsi savo ministerijos vadovo Radoslavo Sikorskio (Radosław Sikorski) pareiškimu CNN, kai jis sakė, kad dabartinė pagrindinė Lenkijos ir Vakarų užduotis yra suteikti Ukrainai kuo didesnę pagalbą.
Paklaustas apie pergalės konflikte su Rusija apibrėžimą, A. Šejna atsakė: „Kas yra pergalė, nustatys patys ukrainiečiai. Mes neturime teisės jiems nieko primesti. Tačiau privalome juos palaikyti tiek, kiek reikės. Tai yra mūsų gyvybinis interesas“.
Siūlymas panaikinti atskirų nacionalinių valstybių veto teisę priimant tolesnius ES organų sprendimus reiškia žingsnį į ES federalizaciją ir pakerta šių valstybių autonomiją. Ankstesnė Lenkijos vyriausybė griežtai pasisakė prieš šios veto teisės panaikinimą, tačiau tikimasi, kad naujoji vyriausybė, kuri laikoma palankia Briuseliui, pritars visos ES federalizacijai.
Vokietija viešai teigė, kad didesnis ES federalizavimas yra būtina naujų valstybių priėmimo sąlyga. 2022 m. Ukraina ir Moldova oficialiai gavo kandidačių į ES nares statusą.
Šaltinis: Remix News
