Nacionalinis susivienijimas stojo ginti tikėjimo laisvę ir kunigą Paulių Vaineikį nuo persekiojimo
Atsiliepdamas į Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų susirūpinimą (kreipimąsi) dėl prigimtinės šeimos apsaugos Nacionalinis susivienijimas šiandien (kovo 10 d.) išplatino pareiškimą “DĖL TIKĖJIMO LAISVIŲ SUVARŽYMO KRETINGOS PRANCIŠKONŲ GIMNAZIJOJE IR GIMNAZIJOS KAPELIONO PAULIAUS VAINEIKIO PERSEKIOJIMO” (ČIA).
Jame nurodoma, kad kun. Paulius Vaineikis Kretingos katalikiškoje Pranciškonų gimnazijoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas, vadovaudamasis šalies Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymu bei šios Gimnazijos nuostatais. Gimnazijos bendruomenei jis gynė krikščionišką požiūrį į prigimtinę šeimą ir kalbėjo visuomenei svarbiais moralės klausimais, turėdamas tam Konstitucijos 26 str. teikiamas garantijas bei minėto įstatymo laiduojamą teisę. Kapeliono nuostatos ir nuomonės atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, minėtos Gimnazijos nuostatus ir niekada neskatino smurto, paniekos ar neapykantos jokioms visuomenės grupėms.
Principinga kapeliono P. Vaineikio laikysena, kai jis gimnazijos „Facebook“ paskyroje paragino pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, sulaukė neaiškių visuomenės grupių pasipiktinimo. Netrukus galimai tų pačių grupių iniciatyva buvo paviešinta ir viešojoje erdvėje aktyviai platinama tariamai skandalinga ištrauka iš P.Vaineikio pamokos, vykusios praėjusių metų gruodį. Minėta ištrauka irgi atitiko Katalikų Bažnyčios mokymą, neprieštaravo Konstitucijos, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei Gimnazijos nuostatams. Kapeliono P. Vaineikio teisumas būtų dar akivaizdesnis, jeigu būtų buvęs paviešintas visas pamokos įrašas.
Tačiau dėl paskelbto raginimo pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą buvo organizuotas viešas kapeliono persekiojimas ir spaudimas Gimnazijos vadovybei. Gimnazijos direktorius, galimai patyręs spaudimą ir nuogąstaudamas dėl galimų padarinių Gimnazijai, finansinių sankcijų ar kitokio persekiojimo, atleido kapelioną Paulių Vaineikį iš einamų pareigų, to neapsvarsčius ir nepasitarus su Gimnazijos bendruomene.
Viešai pažemintas kapelionas paskelbė išeinąs iš darbo bendru sutarimu. Be to, tęsiant gūdžias sovietmečio tradicijas, jis buvo priverstas ne tik viešai atgailauti, bet ir teisinti susitaikėlišką gimnazijos direktoriaus elgesį. Nors kapelionas buvo atleistas iš einamų pareigų, policija pradėjo tyrimą dėl P. Vaineikio pasisakymų.
Šis įvykis rodo, kad minėtoje Gimnazijoje atleidžiant P. Vaineikį, buvo šiurkščiai pažeistos jo, gimnazijos auklėtinių, jų tėvų bei kitų tikinčiųjų konstitucinės teisės.
Pareiškime nurodoma,kad Konstitucijos 26 straipsnis kiekvienam žmogui užtikrina teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus. Niekas negali versti kitą asmenį nei pats būti verčiamas rinktis ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu bei doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Atleidžiant P. Vaineikį buvo šiurkščiai pažeistas ir Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kuris kartoja Konstitucijos nuostatą, jog „Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves“ ir kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
“Uždraudus kapelionui P. Vaineikiui reikšti savo religinius įsitikinimus ir šiam draudimui nepritarus nei Gimnazijos auklėtinių tėvams, nei Gimnazijos tarybai, buvo apribota ne tik minėto kapeliono teisė aiškinti Bažnyčios mokymą, bet ir Gimnazijos auklėtinių bei jų tėvų konstitucinės teisės laisvai išpažinti ir praktikuoti tikėjimą bei auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus”,- rašoma pareiškime.
Jame taip pat pažymima, kad įstatymas nustato, jog visi asmenys, nepaisant jų religinių įsitikinimų ar santykio su religija, yra lygūs. Riboti ir varžyti jų teises bei laisves ar taikyti privilegijas draudžiama. Tačiau Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši įstatymo nuostata buvo šiurkščiai pažeista. Pastarasis įvykis atskleidė, kad asmenims, kurie yra priešiški krikščioniškam auklėjimui, yra taikomos privilegijos. Jų pastangomis genderizmo ideologija priverstinai brukama net katalikiškose švietimo ir ugdymo įstaigose, draudžiant jose skelbti krikščioniškas pažiūras į šeimą ir viešai prieštarauti antikrikščioniškoms pažiūroms.
Šiuo atveju sukurtas susidorojimo su krikščioniškų pažiūrų skelbėjais precedentas. Valstybėje nuosekliai kuriama praktika ir teisinė aplinka krikščioniškų pažiūrų ganytojams ir pedagogams nutildyti, priversti juos skelbti antikrikščioniškas pažiūras arba, neištvėrus moralinio ir psichologinio spaudimo ir patyčių, pasitraukti iš darbo tariamai ,,savo noru“, kaip kad nutiko Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionui.
Šis įvykis rodo, jog Lietuvos švietimo sistemoje įsigalėjo vienos teisingos ideologijos diktatas, primetant neokomunistinę ideologiją net krikščioniškoms mokymo įstaigoms. Minėtas precedentas rodo, kokia ateitis laukia ne tik valstybinių, bet ir visų krikščioniškų ugdymo įstaigų. Tai reiškia, kad Lietuvos švietimo sistemoje jau de facto prasidėjo atviras tikinčiųjų persekiojimas dėl jų religinių įsitikinimų.
Nacionalinis susivienijimas griežtai reikalauja nedelsiant nutraukti teisinį kunigo P.Vaineikio persekiojimą ir nustatyti, kieno pastangomis ir kokiu pagrindu šis persekiojimas buvo pradėtas. taip pat be išlygų grąžinti P. Vaineikį į kapeliono pareigas.
Kartu reikalaujama ištirti kapeliono atleidimo aplinkybes ir išsiaiškinti, kieno nurodymu gimnazijos direktorius pašalino jo įrašą iš Gimnazijos tinklalapio, kieno nurodymu P. Vaineikis buvo priverstas atsistatydinti ,,savo noru“.
Pareiškime reikalaujama besąlygiškai užtikrinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo vykdymą, apsaugoti konfesines švietimo įstaigas nuo neteisėto kišimosi į mokymo ir ugdymo procesą, užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi Konstitucijos 26 str. laiduojamų žmogaus teisių rinktis tikėjimą, jį praktikuoti ir jo mokyti savo vaikus, taip pat įstatymų, draudžiančių bet kokių darbuotojų atleidimą iš darbo dėl jų religinių pažiūrų ar įsitikinimų.
Atsiliepdamas į prasidėjusį tikinčiųjų persekiojimą Nacionalinis susivienijimas kviečia visuomenę ir tikinčiuosius naudotis Katalikų bažnyčios patirtimi, kuri buvo sukaupta sovietinės okupacijos metais, kai, priešinantis totalitariniam komunistiniam režimui ir tikėjimo laisvės suvaržymams, buvo įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas.
Nūnai, kai įsigali totalitarinės visuomenės valdymo formos, siūloma tėvams naudojantis šia patirtimi tokius komitetus steigti visos Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Šių komitetų veiklai talkintų Nacionalinio susivienijimo koordinatoriai.
Visas pareiškimo tekstas ČIA
Melskimės, kad pagaliau praregėtų tie, kurie nori prastumti tokį žiaurų, LIETUVOS Konstitucijos neatitinkantį, įstatymą, vedantį į žmonijos susinaikinimą!!!
Jie nepraregės, nes tai jų gyvenimo ir mirties klausimas. Be neokomunistinės ideologijos jie būtų NIEKAS. Paskaitykite profesoriaus Gylio straipsnį Respublikos portale ir praregėsite Jūs.
Palaikykime ganytojus, skelbiančius tiesą, suremkim pečius už Amžinųjų vertybių išsaugojimą.
Ganderistai buriasi ir reikalauja.
Neleiskim jiems vadovauti, susibūrkim ir kovokim už tai, kas mums šventa.
Aš baigiu susisteminti knygą “Genderizmo ideologija”. Štai jos ištrauka.
GENDERIZMO ESMĖ
Genderizmas – tai itin pavojinga nauja ideologija kovoje prieš santuoką ir šeimą. Tai ideologija, teigianti, jog ne įgimta lytis sąlygoja buvimą vyru ar moterimi, greičiau tai – asmens pasirinkimas, taip pat veikiamas aplinkos, kurioje asmuo gyvena. Taigi žmogus negimsta vyru ar moterimi, tačiau juo ar ja tampa veikiausiai sąmoningai tai pasirinkdamas. Biologinė lytis, tai yra faktas, jog žmogus buvo Dievo sukurtas kaip vyras ar moteris, genderiams nebeturi reikšmės. Tai, kas nuo žmonijos pradžios buvo laikoma „natūraliu“ ar „normaliu“ dalyku, tai yra žmogaus priskyrimas vyrams ar moterims, dabar laikoma priklausančiu nuo socialinių įvaizdžių ir sprendimų.
Šį žmonių skirtumą galima pakeisti perauklėjimu, sukuriant naują žmogų, kuris būtų subrendęs Naujajai pasaulio tvarkai bei naujajai vieningai pasaulio religijai. Toks perauklėjimas, gresiantis pačiai santuokos ir šeimos egzistencijai, turi prasidėti jau vaikų darželyje, nepriklausomai nuo to, ar tokios fantazijos prieštarauja sveikam protui, ar ne.
Be to, naujosios pagalbinio apvaisinimo technologijos, nors ir akivaizdžiai neturinčios nieko bendra su genderizmo ideologija, padeda ją įgyvendinti, kadangi įgalina kurti šeimas ir tėvystės sistemas, kurios nėra natūralios ir pagrįstos santykiu tarp vyro ir moters. Pavyzdžiui, jos įgalina vadinamąją „daugtėvystę“, kai esama keleto biologinių tėvų (iki keturių), skirtingą nei socialinė tėvystė (vieno tėvo ir vienos motinos). Tad tėvo ir motinos sąjunga tampa vis mažiau reikšminga kaip esminis komponentas, o svarbiausi tampa individų siekiai ir norai.
Jei žmogus pats pasirenka būti vyru ar moterimi, toliau viskas vyksta savo ruožtu ir žlugimo pasekmės šeimai yra neišvengiamos. Deja, be technologijų pagalbos pati genderizmo teorija tokių pasekmių negalėtų sukelti.
Žodį „mainstreaming“ galima išversti kaip „vyraujanti srovė“, kuri šią naują žmogaus sampratą turi įnešti į politiką ir visuomenę.
Gender mainstreaming yra politinė programa, vykdoma pasaulio mastu. Jai vadovauja Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Šios ideologijos tikslas yra santuokos ir šeimos sunaikinimas. Taip užsipuolami subtiliausi žmonių jausmai, lytiškumo sritis. Norint sunaikinti šeimą, pirmiausia reikia panaikinti visuomenę, kurioje dominuoja tėvas. Šeima esanti moters prispaudimo ir pavergimo centras. Pirmiausia siekiama išlaisvinti moteris nuo visų natūralių, tradicinių idėjų.
Pagrindinė nacizmo idėja taip pat buvo sukurti naująją žmogų. Tam turėjo pasitarnauti eugenikos selekcija, netinkamus individus sunaikinant koncentracijos stovyklose. Tuo tarpu genderizmo ideologija siekia dabartinį individą pakeisti perauklėjimu ir naujausiomis technologijomis, sukuriant visiškai naujo tipo antžmogį, pritaikant eugenikos mokslo pasiekimus.
Eugenika (gr. eugenes ‘geros kilmės’) – 1) mokslas apie žmonių biologinių savybių pagerinimą; 2) mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes (Eugenetika); 3) mokslinė teorija ir praktika, istorijoje buvusių bandymų taikyti genetikos žinias žmonių atžvilgiu.
Eugenikos mokslas išpopuliarėjo JAV, kur buvo įsteigtas institutas eugenikos propagandai, santuokos mokyklų, virš 100 katedrų aukštosiose mokyklose ir kitokių įstaigų. Pensilvanijoje prie Bryn Movr koledžo įsteigta mokykla, išsikėlusi uždavinį išauklėti super women – viršmoterį. Joje mokėsi dvi dešimtys pačių gražiausių ir sveikiausių merginų nuo 11 iki 20 metų.
Genetikos srityje buvo atlikti keli tyrimai, siekiant tobulinti veislę ir suprasti genetinių defektų pobūdį. Garsiausi eksperimentai buvo tie, kuriuos atliko daktaras Josefas Mengele. 1935 m. apgynė medicinos ir antropologijos mokslų daktaro disertaciją. J.Mengele tarnavo mokslui ir visi jo moksliniai eksperimentai vyko su kaliniais, kurie vis vien buvo pasmerkti mirti. Jo manymu šie kaliniai tebuvo „medžiaga eksperimentams“ ir kad būtų nusikalstama tokia „medžiaga“ nepasinaudoti vardan „stipresnės ir sveikesnės žmonijos sukūrimo“. J.Mengelė tvirtai buvo įsitikinęs, kad gydytojas – tai „biologinis karys“, kuris visas jėgas turi skirti tam, jog padėtų išskleisti visą naujo žmogaus potencialą. Koncentracinės stovyklos kaliniai, jo įsitikinimu, buvo tiesiog likimo atsiųsta galimybė tirti žmogaus fizinių ir dvasinių galimybių ribas. Aušvico gydytojas, sprendžiant iš išgyvenusių aukų atsiminimų, buvo sunkiai suvokiama asmenybė ir visai nepanašus į sadistą beprotį. Jis mėgo asmeniškai bendrauti su stovykloje esančiais vaikais, net atnešdavo jiems saldumynų. Išsireikalavo, kad Aušvice būtų įkurtas vaikų darželis. Jis net kartodavo eksperimentų aukomis, kad jie turi džiaugtis, jog tokiu būdu gali pasitarnauti žmonijos ateičiai. Labiausiai Mengelė domino genetika ir paveldimumas. Aušvice jis ėmėsi įgyvendinti „dvynių projektą“. Jo įsitikinimu, svarbu išsiaiškinti, kokios aplinkybės paskatina gimti dvynukus, ar yra koks nors būdas dirbtinai jas sukelti, kad vokiečių moterys galėtų greičiau išspręsti Vokietijos demografines problemas. Kita vertus, dvyniai Mengelei buvo labai patogi „kontrolinė grupė“, leidžianti aiškintis, kaip vienas ar kitas eksperimentas veikia žmogų. Beje, Mengele taip pat domino ir apsigimimai bei žmonės, turintys ypatingų savybių: milžiniško ūgio ar liliputai. Jis pats atsirinkdavo sau „medžiagą“. Tai buvo svarbiausia priežastis, kodėl jis įdėmiai laukdavo kiekvieno naujo traukinio su kaliniais ir apžiūrėdavo kiekvieną atvykusį. Darydavo chirurgines operacijas be nuskausminimo, tyrinėjo, kaip kastracija paveikia vaiko organizmą.
„Mirties angelu“ pramintas nacių gydytojas manė, kad 90 proc. žmonių pražudys kvailumas. „Tėra tik viena tiesa ir vienas grožis… Gamtoje nėra „gero“ ar blogo“. Yra tik „tinkama“ ir „netinkama“… Abi pusės gauna lygias galimybes. Tačiau gamta suteikia filtrą. Dalykai, kurie yra netinkami, filtro nepraeina ir pralaimi kovą už išlikimą“ – rašoma dienoraštyje.
Kad jis buvo absoliučiai teisus,įrodė istorija. Žlugo bolševikų ir nacistų ideologijos. Mano nuomone žlugs ir genderizmo ideologija. Laikui bėgant genderizmo ideologija ir praktika išnyks kaip baisus sapnas.
Yra du begaliniai dydžiai: visata ir žmonių kvailumas. A.Einšteinas. Vėliau jis yra priduręs, kad dėl visatos begalybės dar galima būtų pasiginčyti.