Kol sistemai žmonės naudingi ir ramiai jai paklūsta, nereiškia savo valios ir gyvena iš vadovėlio, jie pagarbiai vadinami v i s u o m e n e.
Vos tie patys žmonės ima telktis ir išreikšti savo pilietinę, politinę valią ir tampa sistemai nepatogūs, jie staiga virsta m i n i a, neretai greta statant tokius žodžius, kaip „įtūžusi”, „radikali” ir pan.
Natūralu, kad sistemai paklūstantys žmonės tampa ta pačia sistema ir ima priešintis su tais, kurie išreiškia kitokią poziciją. Mūsų visuomenėje tą aiškiai galime pastebėti. Iš to kyla susvetimėjimas, nepasitikėjimas vieni kitais.
Būti sisteminiu – tai patogi būsena, kai jautiesi pranašesnis, daugiau durų atvirų, kėdės patogesnės, daugiau „pozityvo”.
Tai vergo ir prisitaikėlio būsena.
Todėl natūraliai kyla klausimas – ar gali paklusnus vergas būti visuomenišku?
Ir jei dauguma žmonių dažniausiai išpažįsta sistemos/šeimininko/esamos santvarkos taisykles ir prisitaiko, kodėl minia vadinami tie, kurie tai santvarkai nenori paklusti ir nepaklūsta?
Kaip atskirti, kada tampi minios „įkaitu”?
Manau,sistemos veikia visur-pradedant šeima,kurioje išvystomas tam tikras siekimų ir taisyklių modelis.Einant toliau-kolektyvai,kompanijos ir t.t..Svarbu,kad tie,kurie pasišovę tai įvaldyti ir valdyti,turėtų šviesų protą,tikras,gilias moralines vertybes laikytų savastimi,nesiektų asmeninės naudos irt.t..O kad visa tai -utopija,,nieko tokio-palauksim,gal viskas susitvarkys po kokio trečio pasaulinio tvano