delfi.lt
Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Pernai aš aiškiai NATO lyderiams pasakiau: „Jei Rusijai nebus uždėtos griežtos preventyvios sankcijos, ji pradės karą. Ir jeigu neuždarysite dangaus virš Ukrainos, jie užpuls jus pačius. Tai tik laiko klausimas.“ (Video kreipimasis, kovo 13d.)
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas: „Lietuva taps kitu Putino taikiniu, jei Rusija laimės karą prieš Ukrainą.“ (The Kyiv Independent, Twitter paskyra, kovo 13d.).
Suprantamas Ukrainos nerimas. Bet dar svarbiau – mūsų nerimas. Jei NATO dangų virš Ukrainos uždarytų, tada viso pasaulio dangus susimaišytų su žeme. Kaip tvirtina štai taip pagrįstai įsibauginę politikai: neišvengiama eskalacija tarp NATO ir Rusijos reikštų III-ąjį Pasaulinį karą. Tuo tarpu kiti autoritetingi ekspertai aiškina, kad III-asis Pasaulinis karas jau prasidėjo. Nes Ukrainai tiekdamos ginklus, duodamos pinigus NATO šalys bei kitos valstybės iš įvairių žemynų jau netiesiogiai įsitraukė į šį konfliktą. Juk, iš esmės, vyksta ne lokalus, bet vertybinis konfliktas dideliu geopolitiniu, o ir istoriniu mastu: demokratija prieš tironiją, pagaliau, žmogiškumas prieš beprotystę.
Aišku ir tai, kad „pasaulinio karo“ sąvoka vartojama dažniausiai nepaaiškinant tokio karo esmės; tokia vartosena labiau skirta Vakarų bauginimui beigi savo baimės slėpimui, išvengiant būtinos diskusijos apie Laisvojo pasaulio stovį ir ateitį. Gi patys NATO lyderiai irgi užsiima saugių viešų žinučių šaudymu: aršiai ginsime kiekvieną NATO valstybės centimetrą! Suprask, esame gynybinis aljansas ir tiesiogiai nesivelsime į nieką daugiau nei savos teritorijos gynimą. Suprask, Laisvojo pasaulio gynyba lai užsiima savo laisvę, savo europietiškumą ir savo teritoriją ginanti Ukraina. Mes, Laisvasis „dorasis“ pasaulis, liksime nuo konflikto per saugų atstumą.
Vilniaus savivaldybė, esanti 600 km nuo fronto linijos, siunčia drąsią žinią Rusijos Prezidentui: „Putin, the Hague is waiting for you“ (Putinai, Haga laukia tavęs).
Ir mes tikime, kad NATO „teritorija“, Lietuva, šiandien yra saugi kaip niekada. Vokiečių batalionas, keletas šimtų JAV karių Lietuvoje, dešimt lėktuvų – pakankama atgrasa. O štai stipria priešlėktuvine gynyba ginkluota Lietuvos kariuomenė sugebės atsispirti netikėtam puolimui „iš dangaus“. Dar daugiau. Vilniaus savivaldybė, esanti 600 km nuo fronto linijos, siunčia drąsią žinią Rusijos Prezidentui: „Putin, the Hague is waiting for you“ (Putinai, Haga laukia tavęs). Neabejojame, kad Vilniaus meras turės progos nusifotografuoti prie tribunolo pastato V. Putino teismo metu, ir iškilmingai per socialinius kanalus paskelbs visam pasauliui apie Laisvojo pasaulio pergalę.
Šios straipsnių serijos tikslas – atsakyti į klausimą, kodėl kelis dešimtmečius Rusijos strategija padaryti „rusiškąjį pasaulį“ naujos Europos ir pasaulio saugumo architektūros pagrindu buvo ne tik ilgai toleruojama Vakaruose, bet ir palaikoma. Kitaip tariant, kodėl mes, Vakarai, įsileidome Rusiją į savo kiemą ir leidome jai spardyti mūsų demokratiją kaip leisgyvę mazgotę?
Iki išgyvenimo instinktas mus pažadino, supurtė ir privertė stoti į šiokią tokią priešpriešą. Kodėl buvome ir, pripažinkime, vis dar esame savo kiemelio gerovę baugščiai saugantys lengvatikiai? Sakysime, mes, Lietuva, tokiais nebuvome. Buvome. Gerą dešimtmetį apgaudinėjome save „niekas mūsų nepuls“ mantra, o mūsų kariuomenė nyko dėl spėriai politikų menkinamo finansavimo. Tuo tarpu jau antrus metus kariaujame „kultūrinius karus“, kurie, neabejotinai yra „kremlinų“ palaikomi, nes silpnina tautos tapatybę, bendrojo gėrio supratimą ir piliečių visuomenės sanklodą bei santarvę. Tai yra – žlugdo pačią demokratiją.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
