1588-ųjų sausio 28-ąją Lenkijos karaliumi išrinktas Žygimantas Vaza išpildė lietuvių jam iškeltą pripažinimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sąlygą ir patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą.
Taip buvo apgintos Lietuvos tautos politinės teisės ir vėl atkurta „LDK Respublika“, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje iki XVIII amžiaus pabaigos.
1588-ųjų sausio 28-osios privilegija Žygimantas Vaza ne tik patvirtino Statutą, bet ir laidavo Lietuvos tautai įstatymų davėjos, leidėjos teises: tik LDK luomai, kai reikės, turėsią „visišką laisvę šį statutą pataisyti“.
Taigi sausio 28-ąją lietuviai, kartu su baltarusiais, galėtų minėti Lietuvos Statuto dieną – Lietuvos tautos laisvės, solidarumo ir politinio savarankiškumo dieną.
Lietuviai vadinantys savo Statutą „Gyvenimo Knyga – Liber Vitae“, – XVIII amžiuje rašė LDK istorikas Kazimieras Kognovickis.
O Kazimieras Nestoras Sapiega, prieštaraudamas pasiūlymams atsisakyti Lietuvos Statuto ir susikurti bendrą Abiejų Tautų Respublikos teisyną, Seime 1791-aisiais kalbėjo:
„Tautų privilegijos nėra jų atstovų ar net visos dabartinės kartos nuosavybė. Mes neturime teisės jų atsisakyti – gavę jas iš protėvių, privalome jas tokias perduoti savo palikuonims.“
Žodžiai, kurių ir šiandien neturėtume pamiršti.
Lietuvos Statutas kartu su Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus parašytu istoriniu pasakojimu šimtmečius saugojo lietuvių kaip laisvos tautos tapatybę.
Ir dar, kodėl neleidžiama komentatoriams pasitaisyti: ištaisyti rašybos, regėjimo, skubėjimo, korektūros ir panašiai klaidas? Mes neturime laiko tam – negalime gaišti laiko dėl va šito. Dažnai komentuojame važiuodami, kitus darbus dirbdami arba eidami, todėl rašybos klaidų begalės ir kitaip būt negali. DI laikais neleidžiama komentatoriams pasitaisyti, kodėl? Kas gali tai mums paaiškinti?
Pats neskiri tautos nelaimės nuo tautiečių kaltės. Jei ne Rusijos-Ukrainos karas ir persimetimo grėsmė, nereikėtų tiek dėmesio skirti Suvalkų koridoriui. Jei ne dar senesnį įvykiai, nebūtų ir to korodoriaus ir išvis velnias žino kas būtų …O toliau seka tavo sakmė apie Kapsukę. O mano sakmė – 1992 metais išryškėjęs tragiškas tautos daugumos ir jos šviesuomenės sukomunistėjimas, išliekantis kaip „protesto” pasireiškimas per visus rinkimus, nes nė viena partija ir valdžia neatitinka tautos ir jos inteligentų tyrų patriotiškų svajonių. ir nuolat baigiasi iš anksto žinomais porinkiminiais nusivylimais
Jokia ne sakmė, nes dauguma mūsų drapalintojų yra baigę Kapsukę, ypač tie labai mus drapalino, kurie buvo baigę univerkę raudonu diplomu, su pagyrimais ir t.t. Geriausi iš geriausių mus labiausiai alino, mažino ir griovė arba pardavė viską, ką tik galėjo. Žinoma, aš ne visus laikau tokiais, bet dauguma yra dauguma visur, kur ji bebūtų. Išimtimis remtis negalima. Kai kurie buvę Komunistų partijoje yra kur kas geresni ir patikimesni nei niekur nebuvę – jokioje partijoje ir t.t. Priklausę nepartinių blokui. Ir dabar nepriklausantys, bet su ugnele drapalinantys viską aplink, ką tik gali ir leidžia jų fantazija ir jėgos. Aš tikrai nekaltinų tų, kuriems dėl pragyvenimo šaltinio ar išgyvenimo, pavyzdžiui, darbo kolchozo buhalteriu (sąskaitininku) ar raštininku ir panašiai reikėjo būt tos partijos nariu. Ir jokiu būdu nekaltinų visų, kurie baigę mūsų univerkes. Tarp jų yra be galo puikių ir nuostabių žmonių – tik įtakos jie neturi. Va, kur šuo pakastas.
„lietuviai, kartu su baltarusiais“
Nušnekėjot, p. Dariau, visai kaip jaunoji magnificencija. Ką dar siūlote tiems baltarusiams padovanoti? Vytį? Dar vieną „universitetą“? O gal Vilnių? Mes ir taip jau jiems esame kaip „auksinė žuvelė“ iš vienos slaviškos pasakos.
Šiaip tas statutas parašytas tuteišiškai, bet kirilica, tad lietuviui nemielas.
Čia iš fundamentalaus fakto kad jau apkrikštytų slavų žemes užkariavo neraštingos pagonių lietuvių gentys.Galima pagal tolesnius valstybės gyvenimą iliustravusius tekstus spręsti kad lietuvių (ne slavų) toje valstybėje nė nebuvo, arba tik nedidelis toks nesusipratimas. O galima i r kitaip, kas i r yra lietuvių istorikų pareiga, vykdyti tiesą atitinkančius istorijos tikslinimus.
Ne, baltarusiai nėra suslavėję lietuviai. Jie fiziškai skiriasi nuo lietuvių: žemesnis ūgis, apvalesnės galvos, tamsesni plaukai. Ar, pavyzdžiui, tą Baltarusijos „prezidentę“ nežinodamas gatvėje palaikytumėte lietuvaite?
Nereikia apibendrinti. O kas yra žurnalistas Ivan Eismant, istorikas Mitrafan Daunar Zapolski? sportininkė Ana Korbut, rašytojas Venancij Butrim, istorikas Dzimtrij Daugiala ?
Taip, jie kai kada turi lietuviškos kilmės pavardes, kaip ir lietuviai slaviškas pavardes. Bet gatvėje pamatęs niekada nesupainiosi.
Žinot, tas LDK palikimas apgailėtinas – tik du milijonai neaiškių lietuvių su labai silpna politine-valstybine mūsų tapatybe ir labai maža teritorija. Po Rusijos pralaimėjimo Vokietijai, Išeidami iš Rusijos imperijos dar buvome žiauriai apiplėšti ir pažeminti mūsų strateginės ir Versalio (Vakarų Antantes). Visą Tarpukarį turėjome karinį stovį su inteligentų taip vadinama strategine partnere. Karo stovis rijo mūsų biudžetą, ūkininkų ašaras, kraują, vargą ir skurdą ir neleido mums ekonomiškai ir kultūriškai taip vystytis, kaip, sakykime, Latvijai ir Estijai. Strateginė vos nenužygiavo iki jūros, vos neokupavo visos Lietuvos, jei ne pakartotas Vokietijos įsikišimas ir svarstymai Reichstage bei to meto kanclerio apsisprendimas mums vėl padėti, jei Lenkija žygiuotų toliau link jūros. Mes neturime istorijos ir geopolitikos mokslų mūsų nedesovietizuotose univerkese. Tai gyvybingai pavojinga, kai politikieriai nežino istorijos nors minimaliai. Strateginei nepavyko okupuoti visos Lietuvos, bet pavyko atplėšti nuo lietuvių amžinąją mūsų sostinę Vilnių su visa Pietryčių Lietuva. Dėl šito va ji mūsų inteligentams-kapsukiečiams bei prezidentams dabar ji tapo strateginė. Gėda kam ir prisipažinti, kad Estija ir ypač Latvija išsivadavo kur kas su geresnėmis sąlygomis ir su geresniu kultūriniu-ekonominiu, ūkiniu paveldu nei mes, kadais buvę ta LDK, dėl kurios dabar vėl mus savinasi kaimynai. Ypač nemėgiama ir neapkenčiama mūsų kalba. Planuojamas mūsų išnykimas ir skaičiuojami metai iki to momento, kai mūsų, anot jų, turėtų nelikti.