Nors Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) jau daugiau kaip metus vadovauja konservatyvus pirmininkas, alternatyvioje dešinėje vis dar sklando ir tautoje platinamas stereotipas, jog TS-LKD yra liberali partija. Viena vertus, šis stereotipas grįstas inercija: daliai tautos sunku suvokti kintančią tikrovę. Iš kitos pusės, jėgoms, dešimtmečius kūrusioms alternatyvą suliberalėjusiems konservatoriams, sunku mesti darbus pusiaukelėje.
Dažnas argumentas, kad partiją sudaro ne tik jos pirmininkas. Tai, žinoma, tiesa. TS-LKD jau daugelį metų yra skėtinė organizacija. Ko gi tikisi maksimalistai? Kad ji per metus taps antra Tautos ir teisingumo sąjunga ar Nacionaliniu susivienijimu? Netaps nei po metų, nei po kitų. Ir tai yra gerai, nes vieno vektoriaus partijos turi galimybių tik poliarizuotoje aplinkoje. Lietuva nėra pasiekusi Vakarų krizės lygio. Jei pasieks, tada tikrai turės paklausą radikalios partijos, kaip iš dešinės, taip ir iš kairės. Bet ar tikri patriotai norėtų pasiekti valdžios tokia kaina? O gal geriau padaryti visa, kad tokios kainos išvengtume? Akivaizdu, tai gali padaryti tik stipri politinė partija, gausiai palaikoma žymios visuomenės dalies.
Aptarkime svarbiausias iniciatyvas, kylančias iš TS-LKD ar atskirų jos narių. Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė su kolegomis pateikė iniciatyvą, draudžiančią Lietuvoje balsuoti Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos piliečiams. „Ne kažin kas!“ – vyptels radikalas, kuriam rusas – mielesnis už musulmoną ar juodaodį. Bet tai – būdas apsaugoti Lietuvos politinę sistemą nuo priešiškiausių jai elementų. Dar svarbesnė iniciatyva, teikiama TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno su kolegomis, yra prievolė imigrantams iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių jau atvykstant mokėti lietuvių kalbą. „Ar išmokęs lietuviškai juodaodis pabals?“ – paklaus rasistas. Nepabals, bet toks atrankos tinklelis daug ką atsijos. O jei norite dar esmingesnio sprendimo – TS-LKD sutaria su Prezidentu, kad užsieniečiai Lietuvoje galės įsidarbinti dvejų metų laikotarpiui. Baigėsi laikotarpis – viso gero. Ko dar bereikia?
Kova už lietuvišką Lietuvą vyksta ir kituose frontuose. L. Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad tautinių mažumų klasėse valstybinei kalbai būtų skiriama ne mažiau pamokų nei mažumos kalbai. Registruota įstatymo iniciatyva, kad būtų plečiamas pilietiškumo ir gynybos ugdymas.
Parengtos ir priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurias parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas fiziniai ir juridiniai asmenys „užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu“. Įsigaliojus reikalavimui parduodant prekes ar teikiant paslaugas klientus aptarnauti lietuvių kalba, TS-LKD pradėjo socialinę kampaniją „Prašau kalbėti lietuviškai“, kurios metu visi, skatinantys lietuvių kalbos vartojimą viešumoje, nemokamai gauna lipdukus su užrašu „Prašau kalbėti lietuviškai“.
Tai – tik bendros iniciatyvos, kurioms, kiek žinoma, pritaria TS-LKD bendruomenė. Šalia jų galima paminėti atskirų narių iniciatyvas, pavyzdžiui – parlamentaro Audroniaus Ažubalio, kuris kartu su kitų frakcijų atstovais siūlo referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuria šeima būtų apibrėžiama per vyro ir moters santuoką ar per giminystės ryšius. Taip būtų ištaisyta ankstesnė parlamentinė klaida, kai TS-LKD palaikytą atitinkamą pataisą, beje, vieno balso persvara sužlugdė alternatyviosios dešinės atstovas.
Ne mažiau svarbi Žygimanto Pavilionio iniciatyva suburti parlamentinę grupę ryšiams su pavergtosiomis tautomis. Nuo kalbų apie fiktyvią ar laikiną Rusijos imperijos demokratiją pereinama prie tautų laisvės ir apsisprendimo principų. O kartu brėžiama aiški perspektyva amžino priešo – Rusijos – sunaikinimui.
Šios iniciatyvos kai ką nudžiugins, o kai ką – nuliūdins. Jos nuliūdins tuos, kurie norėtų TS-LKD matyti kaip liberalią ir kosmopolitinę partiją, taip pat – ir ją tokia piešiančius radikalus. O pradžiugins tuos, kurie nori pažaboti tiek Rusijos imperializmą, tiek Vakarų globalizmą ir leftizmą jau šiandien. Žinoma, TS-LKD lieka ir liks skėtinė organizacija. Bet svorio centras joje slenka į dešinę. O tai daro beprasmę bet kokią alternatyviąją dešinę. Kad ir kaip skaudu jos atstovams tai pripažinti.
delfi.lt
autorius iš didelio rašto išėjo iš krašto!
Įdomus tas „posūkis” į dešinę. Kas jame slypi? Tai nepanašu į nuoširdų apsisprendimą tarnauti savo šaliai Lietuvai. Mūsų laikmetis labiausiai brangina valdžios turėjimą savo rankose. Taip ir šis, taip vadinamas „posūkis” į dešinę. Panašu, kad tai viso labo slinktis nuo to, kas nebesuteikia valdžios, į tai, kas gali vėl sugrąžinti valdžią į tas pačias rankas. Liaudiškai tariant, nuo to, kas nebeveža, į tai, kas veža. Žinoma, bus ir tokių lengvatikių, kurie tuo patikės. Bet tai netikra, sprendžiant pagal tai, kas buvo daroma iki šiol.
Jo, rusifikatoriai stabdo Putino Rusiją, o gal kviečiasi, ką manote?
Autorius yra kvailys.
…is tokio ir girdim…
Konservatoriai , Sąjūdžio paveldėtojai, normaliai pradėjo kaip tautiška dešinioji partija. Bet toliau priklausė nuo rinkėjų. 1992 ir vėlesni rinkimai parodė kad tarp kairės ir dešinės tautos daugumai per mažas skirtumas, ir tada Konservatoriai papildomai besąlygiškai pasirinko Vakarus, „Briuselį” , kaip atsvarą mūsų kairiųjų istoriniams ryšiams su Maskva ir Minsku . Maskvoje įsitvirtinus Putinui ryšis su Briuseliu tapo gyvybiškai svarbus, net kada pačiame Briuselyje vyko ir vyksta ne visai geri dalykai. O mūsų piliečiai tuo tarpu be didelio netgi kurstymo tęsė pamėgtą antilandsberginę liniją: nuo senojo iki jaunojo, per Juknevičienę ir Kubilių: su kuo kariausime? Ir rinko prezidentus komunistus. Net kai pasidarė perdėm aišku „su kuo kariausime”, nepasigirdo nė vieno atsiprašančio balso, bent Juknevičienės adresu. Ne ant tokių pataikė. Nebent kaip atsiprašymą suprasime niūrų tautos tylėjimą.
Aha, kur jau ne? Primenu, kad vienas dainorėlis kaip pamišęs Vilniaus operhauze viešai pliekė Landsbergį prie techninio personalo ir išvaduotojų kartu su kitais dviem dainuškininkais ir tapo Konservatorių partijos ilgalaikiu pasipūtusiu seimūnu, ir vargo nemato. Per dezi LRT nekaltą „oduvančiką” vaizduoja ir visiems tos partijos nariams pofig. Tai ko ta partija verta? Kita jos narė siekia mirties lietuviams savo pliurpalogijose – irgi nieko. Viskas čiki-piki, ane? Į tą partija labai daug Bolševikų partijos narių ir įslaptintųjų prigužėjo tam tikru momentu, negi pats šito nežinai, ką? Ir, žinai, jie gali sulaukti to naujojo išvadavimo.
„Bet svorio centras joje slenka į dešinę. O tai daro beprasmę bet kokią alternatyviąją dešinę.”
Dieve, Dieve, akivaizdu, kad Kundrotas užsihipnotizavo zubrydamas Kapsukėje, ir greičiausiai yra priėmęs bent du šūvius į petį už laisvę.