Kvantinės technologijos iš fizikos į gyvenimą perėjo greičiau, nei daugelis tikėjosi. Kvantiniai kompiuteriai žymi skaičiavimo paradigmos pokytį. Kvantiniai skaičiavimai, jutikliai, šifravimas ir tinklai turėtų labai padidinti skaičiavimo pajėgumus ir kibernetinį saugumą.
Kvantiniai skaičiavimai suteiks kompiuteriams galimybę analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir atlikti skaičiavimus precedento neturinčiu greičiu. Kvantinės technologijos integruosis su dirbtiniu intelektu, 5G, daiktų internetu ir kosmoso technologijomis didelio masto visuomenines problemų sprendimui.
Kvantinės sistemos veikia superpozicijos ir susietumo principais, naudodamos kubitus, kurie gali vienu metu atvaizduoti kelias būsenas, o ne tradicinių skaičiavimų dvejetainius nulius ir vienetus. Tai leidžia joms spręsti problemas, kurių neįveikia pažangiausi superkompiuteriai. „Google“ procesorius jau atlieka skaičiavimus per mažiau nei penkias minutes, kurie „Frontier“ superkompiuteriui užtruktų 10 septilijonų metų. „D-Wave“ „Advantage2™“ turi daugiau nei 4400 kubitų, todėl optimizavimo, dirbtinio intelekto ir medžiagų mokslo sprendimai pasiekiami 25 000 kartų greičiau.
Mokslininkai ką tik pristatė procesorių, galintį atlikti skaičiavimus 100 trilijonų kartų greičiau nei galingiausi pasaulyje silicio pagrindu veikiantys įrenginiai. Jis naudoja daugiau nei 1000 loginių kubitų, išspręsdamas triukšmingų duomenų problemą, kuri dešimtmetį kamavo kvantinius tyrimus.
Neįmanoma tapo įmanoma, nes ši įranga sutrumpina dešimt metų dirbtinio intelekto valdomą vaistų kūrimą iki 180 sekundžių. Šis technologinis šuolis žymi ir tradicinio šifravimo pabaigą ir priverčia pasaulį pereiti prie kvantinio kibernetinio saugumo.
„McKinsey“ prognozuoja, kad iki 2035 m. kvantinės technologijos gali sukurti net 2 trilijonus dolerių ekonominės vertės. Poveikis apims sveikatos priežiūrą, finansus, energetiką, medžiagų mokslą, logistiką ir kosmoso tyrinėjimus. Kvantiniai jutikliai jau pagerina magnetinio rezonanso tyrimus, navigaciją, o kvantinių raktų paskirstymas siūlo itin saugų ryšį. Dirbtinis intelektas pagerina kvantinių algoritmų optimizavimą, o kvantiniai skaičiavimai suteikia galią tolesnei dirbtinio intelekto pažangai.
Tačiau kvantiniai kompiuteriai, patekę į netinkamas rankas, gali kelti geopolitines ir karines grėsmes. Ta pati skaičiavimo galia, leidžianti spręsti sudėtingiausias problemas, gali būti panaudota kibernetiniam saugumui pakenkti, nes kvantiniai kompiuteriai gali nulaužti beveik bet kokį šiuo metu naudojamą šifravimą. 2025 m. birželio mėn. JAV vyriausybės ataskaita rodo, kad tik nedidelė dalis organizacijų turi kvantinio pasirengimo strategijas.
Kvantinės technologijos transformuos skaičiavimą, saugumą ir žmonijos pažangą. Kvantinės strategijos instituto įkūrėjas ir knygų „Quantum Boost“ bei „Quantum Excellence“ autorius Brianas Lenahanas dabartinę erą apibūdina kaip „Kvantinės ribos erą“ (žiūr. https://brianlenahan.substack.com/p/the-quantum-frontier-era). Jis ragina įmones kurti kvantinių veiksmų planus, spręsti įgūdžių trūkumo ir išlaidų problemas bei ruoštis kvantinei kriptografijai. Jo požiūris yra optimistinis: kvantinės technologijos užtikrins greitesnį ir saugesnį skaičiavimą, tik idėjas reikia paversti komerciniais rezultatais.
Kvantinės technologijos žengia į įvairias sritis. Mokslininkai ką tik pristatė hibridinę sąsają, kurioje žmogaus protas, naudodamas kvantinę pagalbą, 30 minučių palaikė stabilų duomenų srautą, leisdamas tiriamajam vizualizuoti kvantinių tikimybių debesis kaip fizinius objektus. Mokslinė fantastika virto mokslo faktu, nes esame pirmojo „kvantinio žmogaus“ gimimo liudininkai.
2026 m. jauna Egipto fizikė Aisha Mustafa pasiūlė kvantinės fizikos dėsniais pagrįstą erdvėlaivių stūmą, nedeginant kuro. Idėja įkvepia jaunus mokslininkus, kad naujos kartos gali kūrybiškai ir drąsiai išspręsti senas problemas.
Organizacijos, kurios investuoja į kvantinę erą, tobulindamos darbuotojų įgūdžius ir skatindamos inovacijas, ateityje dominuos. Tie, kurie dvejoja, rizikuoja skaitmenine katastrofa, nes kubitai nulems konkurencinį pranašumą, nacionalinį saugumą ir ekonominį suverenitetą. Ne visiems bus lengva prisitaikyti. Bet ateitis priklauso tiems, kurie ruošiasi kvantinei erai.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Kuo sudėtingesnės , išmanesnės,o ir pavojingesnės ateities technologijos,tuo sunkiau jas žmonijai kontroliuoti.Kai mygtuko pagalba gali sunaikinti žmoniją.
Aha, kai kas iš pasaulio didžiūnų žada sugrąžinti į Akmens amžių. Rado būdą, kaip vėl supartalinti Europą, į pagalbą, kaip įprasta, pasitelkus karą – invazijas vardan visuotinės gerovės, visuotinio gėrio ir kvantinės ateities. Apvogę ir apiplėšę vieną šalį šiandien liberal-dimokratai skraido aplink Mėnulį ir partalina Europą. Visi išsižioję laukiame žinių iš Mėnulio orbitos. Juodlige užkrėstus pyragaičius vaikučiams šiandien keičia dirbtiniai (kariniai) virusiukai ir vakcinukės bei tatu, trumpinantys gyvenimą. Kas labiau kenkia sveikatai – rūkimas ar tatuiruotės, ar kvantukai su virusiukais? Kas mažina vaisingumą, blogina zubrylų sveikatą ir artins nulėpausius prie Auksinio milijardo. Rašau tai rimtai ir juokais. Nepriimkite už gryną pinigą, bet visgi gerai pagalvokite.
Your fun see: rūkymas su „i” ilgąja, kad ją kur devynios, tikrai. Kodėl neleidžiama mums klaidas pasitaisyti? Aplink visi klykia DI, DI, o klaidas išsitaisyti, pasiuntus komentarą, neleidžiama, kodėl, po šimts pypkių!?
Visos dvipoles technologijos ( + ir – ) yra kenksmingos 50%. Kiek naudos, tiek ir minuso. Kvantinės technologijos turėtų dirbti pagal Tripolį principą, panašiai kaip religijoje: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji Dvasia. Kur čia minusas/ negatyvas?? Šioje sistemoje jo nėra!
O kiek dar liko tos ateities? Svarbiausias uždavinys kvantiniam kompjuteriui , nes ligšioliniai nepajėgė atsakyti