Š.m. liepos įvykiai Dieveniškėse ir Rūdninkuose aiškiai įrodė, kad Lietuva, kaip valstybė, mirusi.
Kas yra valstybė? Tai – organizuota visuomenė, ginanti savo piliečius nuo išorės grėsmių ir jiems atstovaujanti. Bet tai, kas šiandien vadinama Lietuvos valstybe, savo piliečių ir išorės subjektų konflikte aiškiai stojo pastarųjų pusėn.
Per vėlu klausti: kam mums tokia valstybė?
Toks klausimas būtų beprasmis. Nėra tokios ar kitokios, reikalingos ar bereikalingos – nėra jokios Lietuvos valstybės.
Yra tiktai globalistų ir liberalų administruojama Lietuvos teritorija. Todėl kai profesorius Vytautas Radžvilas su savo komanda siūlo susigrąžinti valstybę, jie dar tiktai pakeliui į tiesą.
Daug arčiau tiesos buvo Centro sąjungos, vėliau – Centro partijos (šiandien – Tautos ir teisingumo sąjunga) lyderis, Sąjūdžio ideologas Romualdas Ozolas sakydamas, kad valstybę reikia atkurti. Ne susigrąžinti, o atkurti.
Europos Sąjungos rėmuose (Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiu) ar už jų (Jungtinės Karalystės pavyzdžiu) – antraeilis klausimas.
Abu variantai įmanomi, nors pirmasis – sunkesnis, kadangi reikalautų bendrų pokyčių visoje Sąjungos erdvėje. Bet pirmiausiai reikia įvardyti faktą: Lietuvos valstybę reikia atkurti.
Gal Mariau, ir esi teisus. Kai kuriuos valstybinius simbolius dar turime. Vėliavą, neįgalius Seimą, Vyriausybę, Prezidentą. Tik nesuprantu, kokiu tikslu gynybai skiriame 2 proc. nuo BVP? Juk net beginkliai eina kiaurai per sieną . Na ne sieną, bet menamą ribą tarp Gudijos ir Lietuvos.