Marius Kundrotas. Gelbėtojų derlius

Nagrinėjant šiandieninę Lietuvos politikų retoriką sunku rasti, kuo nėra gąsdinami rinkėjai. Puola rusai ir žydai, baltarusiai ir lenkai, musulmonai ir homoseksualai, alkolobistai ir visokio plauko radikalai.

Nelygu, į kokią auditoriją orientuojamasi. Kažkas gina tautą, kažkas – šeimą, kažkas – žmogaus teises.

Ne, klausimas šįkart – ne apie grėsmių tikroviškumą. Kai kurios šių grėsmių tikrai egzistuoja, nors politinių režimų ar interesų grupių apibendrinimas iki tautos, religijos ar gyvenimo būdo kelia abejonių. Blogiausia tai, kad stinga pozityvios vizijos.

Daugeliui politikų vienintelė – ar bent pagrindinė – idėja, aplink kurią telkiama auditorija, yra priešo idėja. Priešo, nuo kurio šie politikai, žinoma, mus išgelbės. Nereikėtų įsivaizduoti, kad visi žmonės – broliai ir kad priešų tiesiog nėra. Pagrindinis klausimas, kas pirmiau – teiginys ar neiginys?

Dažnai atrodo, jog mūsų politikams svarbiau būti prieš nei už. Sakykite, ką norite, bet kai didžiausi kovotojai su homoseksualais miega su svetimomis moterimis ar viešai pasakoja šlykščiausius anekdotus apie antrąjį galą, supranti, jog čia kalba tikrai ne apie šeimos ar doros vertybes. Tai – tiesiog nišinis populizmas. Kažkas susiranda sau nišą tarp homoseksualų, kažkas – tarp jų oponentų, smerkdamas homoseksualus ne už tai, kad jie daro „tai“, o kad daro „tai“ kitaip.

Ne kitaip atrodo ir dažnas kovotojas su kitataučiais. Gąsdinti užsienio turistus ar diplomatus juodais „bomberiais“ ir kerziniais batais nėra tautiškumas. Ypač, kai tautinių dainų repertuaras apsiriboja tokiais tekstais, kaip „imkit, vaikai, pagaliuką“ ar vieninteliu dainos „ant kalno mūrai“ posmeliu.

Rusų tema dabar itin opi. Įžvalgesni jau Čečėnijos karų metu matė, kad Rusija grįžta prie imperializmo. Bet ar kovotojai su rusų pasauliu išties nuoseklūs? Dalis jų apibendrina visus rusus kaip blogį, tarytum lietuvių kilmės vatnikas būtų geresnis nei prolietuviškas ar proukrainietiškas rusas.

Kiti žaidžia su rusų liberalais, kur absoliuti dauguma – tokie pat imperininkai, kaip ir Vladimiras Putinas, bet ignoruoja Rusijos pavergtų tautų kovą. Treti sako, kad afrikiečių ar azijiečių invazija – priimtina, svarbu, kad tik ne rusų.

Įkandin gelbėtojų nuo rusų skuba gelbėtojai nuo baltarusių. Litvinizmo baubas klaidžioja auditorijose nuo liberalų iki marginalų. Regis, galėtume tiktai džiaugtis, kad kažkur gerbiama Lietuvos istorija, lietuviški paminklai ir lietuviška tapatybė, kai pačioje Lietuvoje vis didesnei politikų daliai į tai nusispjauti.

Lietuvių tautininkus, besirūpinančius, kad baltarusiai atims iš jų lietuvybę, dar galima suprasti. O štai litvinizmu gąsdinantys liberalai panašūs į šunį ant šieno: nei pats ėda, nei kitam duoda. Žinoma, tarp litvinistų yra bepročių, kurie norėtų būti lietuviais vietoje mūsų. Kiti gi mielai dalytųsi lietuviška istorija ir tapatybe su mumis. Ar gelbėtojai nuo litvinizmo girdėjo apie judėjimą „Svaiksta“?

O jei mus baugina, kad baltarusiai atims iš mūsų Vytį, pagal tokią logiką britai turėtų pykti, kad skandinavai savo simbolikoje naudoja liūtus, vokiečiai – kad lenkai ir amerikiečiai piešia erelį, o gerokai anksčiau už lietuvius žirgą pasibalnoję mongolai galėtų piktintis, kodėl būtent mes vaizduojame savo herbe raitą karį.

Apie gelbėtojus nuo žydų jau sunku ką naujo bepasakyti. Nebent tai, kad antipatija Izraeliui vienija tarpusavyje priešiškas grupes – nacistus, vatnikus ir leftistus. Vieni prieš Izraelį, nes tai – žydų valstybė, kiti – kad tai vakarietiška valstybė, treti – kad tai tautinė valstybė. Kai pagrindinis parlamentinis žydmušys prikiša nacizmą konservatorių pirmininkui, siekiančiam nuo Rusijos ir jos satelitų apginti Lietuvos sieną, supranti, kad nacizmo sąvoka šiuo atveju suvokiama rusiškai, o ne vakarietiškai.

Vakaruose seniai suvokta, kad nacizmo moto – antisemitizmas. Rusijoje nacizmo esmė įžvelgiama kovoje su sovietais ir jų įpėdiniais. Dėl šių priežasčių rusų imperininkai nacių ieškojo tarp Baltijos tautų partizanų, o šiandien ieško Ukrainoje. Nors tikrieji naciai pirmiausia yra patys rusų imperininkai, hitlerininkų pavyzdžiu neigiantys ištisų tautų laisvę ir teisę egzistuoti.

V. Putinas yra Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino benkartas. Kovotojai su lenkais prisimena tarpukarį, kai su lenkais varžėmės dėl Lietuvos vizijos ir Vilniaus vietos joje. Viena pusė matė Lietuvą kaip savarankišką valstybę, kita – kaip Lenkijos dalį. Tai buvo šizofreniška mūsų kaimynų būsena, kai vienu metu norėta lenkiškos Lenkijos ir daugiatautės Abiejų Tautų Respublikos.

Bet didieji lenkų priešininkai patys pila vandenį ant saujelės lenkų šovinistų malūno, mūsų bendrą valstybę ir jos europinę misiją, ypač – kovose su maskoliais ir Osmanais, ginant visą Europą, dovanodami lenkams.

Gynėjai nuo musulmonų – ypač linksma publika. Jei kovotojai su rusais, baltarusiais ar lenkais bent jau kyla iš lietuviškos specifikos, tai kovotojai su mirtinai pavojingu islamo vėžiu nurašinėja Vakarų radikalų paruoštukus, visiškai ignoruodami lietuvišką patirtį.

Vakariečiai, įsileidę mases imigrantų, tarp kurių anaiptol ne visi – musulmonai, šiandien moka kainą už savo godumą (darbdaviai) ar tingumą (darbininkai).

Supaprastindami invazijos problemą iki islamo šie kovotojai daro dvigubą klaidą. Pirmiausia jie ignoruoja, kad masinė imigracija yra pavojus valstybei ir jos titulinei tautai iš esmės, ar tai būtų musulmonai iš Pakistano, ar krikščionys iš Ganos, ar pagonys iš Indijos.

Kita vertus, šie gelbėtojai grėsme skelbia Lietuvos totorius, su kuriais šimtmečius drauge kūrėme ir gynėme Lietuvos valstybę. Nors patys skelbia, kad totoriams maloningai teikia išlygas, sakydami „islamas“ jie apima ir totorius. Ir patys tai supranta.

Nėra nei galimybės, nei prasmės aprašinėti visus politinėje retorikoje įvardijamus priešus. Aišku viena. Didelė dalis apsišaukusių gelbėtojų yra arba kvailiai, kuriems natūraliai trūksta nuoseklumo, arba tais kvailiais manipuliuojantys sukčiai, kurie meluoja, žinodami, kad meluoja.

Tesaugo mus Dievas nuo tokių gelbėtojų, o jau po to – nuo priešų. Nes iš tokių gelbėtojų gimsta hitleriai, stalinai ir putinai.

 Marius Kundrotas  yra istorikas ir politologas, Krikščionių sąjungos Valdybos narys.

delfi.lt