Javieras Villamoras
Šaltiniai teigia, kad U. von der Leyen mainais už lėšas pateiks išrinktajam Vengrijos premjerui kvazi-ultimatumus.
Tie, kurie mano, kad naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras yra savotiškas „Orbanas 2.0“, greičiausiai nusivils. Jo akivaizdžiai konservatyvi kilmė ir kai kurie simboliniai signalai dešiniojo sparno rinkėjams mažai ką pasako apie tikruosius jo ketinimus, juolab kad jis jų beveik niekada aiškiai neišreiškė.
Magyaro pergalė buvo tarsi tuščias čekis, kurį jam įteikė labai įvairūs rinkėjai, savo viltis projektavę į vienintelį perspektyvų Viktoro Orbano varžovą.
Tačiau neturėtume apsigauti: nesvarbu, ar Magyaras turi aiškią viziją dėl Vengrijos ateities, jo veiksmai didžiąja dalimi bus diktuojami Briuselyje. Šiandien jis lankysis Briuselyje ir už uždarų durų susitiks su Ursula von der Leyen, o vėliau derėsis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa.
Europeanconservative.com kalbėjosi su ES pareigūnais ir politikais, pageidavusiais likti anonimais. Jų teigimu, U. von der Leyen pateiks Magyarui sąlygas, kurias naujoji vyriausybė privalės įvykdyti, kad galėtų pasinaudoti ES lėšomis, daugelį metų sulaikytomis Vengrijai.
„Tai nėra prašymai – tai ultimatumai“, – sakė vienas pareigūnas. „Magyaras nebegalės ir vilką sotų palikti, ir avį sveiką. Arba jis įvykdys reikalavimus, arba pinigai nebus išmokėti“, – pridūrė jis.
Pasak šaltinių, Briuselis daugiausia dėmesio skiria trims sritims: migracijai, Ukrainai ir LGBT klausimams. Europos Komisija siekia užtikrinti, kad Vengrija laikytųsi ES Teismo sprendimo dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir netrukdytų įgyvendinti Migracijos pakto; pritartų daugumos pozicijai ES dėl Ukrainos stojimo ir finansavimo; bei sušvelnintų įstatymus, kurie iki šiol ribojo LGBT darbotvarkės plėtrą.
Nors, pasak „Politico“ šaltinių, trečiadienio susitikimas su U. von der Leyen „pasiųs geros valios signalą“ M. Magyarui, jam siekiant atsiriboti nuo V. Orbano eros politikos, kiti šaltiniai teigia, kad ši gera valia gali būti trumpalaikė, jei išrinktasis premjeras nevykdys Komisijos pirmininkės reikalavimų.
Magyaras gali manyti, kad jam pavyks tęsti dvigubą žaidimą, kurį jis žaidė rinkimų kampanijos metu. Tačiau atsiskaitymo momentas gali ateiti greitai: „jei jis nevykdys įsipareigojimų, finansavimo nebus“, – leidiniui sakė kitas šaltinis.
Ir panašu, kad Magyaras yra linkęs nusileisti.
Kaip pranešė „Politico“, „Tisza“ partija planuoja iki gegužės pabaigos pateikti Europos Komisijai naują ekonomikos gaivinimo planą, kuris pakeistų 2021 m. vyriausybės pasiūlymą, iki šiol blokuojamą dėl vadinamųjų teisinės valstybės sąlygų. Vengrija galėtų gauti iš viso 10,4 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), kurios bendras biudžetas siekia 650 mlrd. eurų. Iš jų 6,5 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 3,9 mlrd. – paskolos.
Kad šios lėšos būtų išmokėtos, vyriausybė turi įvykdyti 21 sąlygą, iš kurių maždaug pusę jau įvykdė V. Orbano kabinetas. Be to, 920 mln. eurų avansas turės būti grąžintas, jei susijusios investicijos nebus užbaigtos iki rugpjūčio 31 d.
„Tisza“ komanda pradėjo derybas su Briuseliu iškart po rinkimų pergalės. Pagrindiniai būsimi pareigūnai, įskaitant Anitą Orbán, Andrásą Kármáną ir Istváną Kapitány, neseniai lankėsi ES būstinėje ir balandžio 19 d. susitiko Budapešte.
Nors nėra aišku, ką Magyaras ar jo komanda pažadėjo Briuseliui užkulisiuose, yra nemažai ženklų, rodančių, kad jis iš esmės sutiks su keliamais reikalavimais.
Kalbant apie Ukrainą, daug ką pasako jo kandidatas į gynybos ministrus. Romuluszas Szendi-Ruszinas, eidamas pareigas V. Orbano vyriausybėje, buvo žinomas tuo, kad NATO susitikimuose savo kalbas baigdavo šūkiu „Slava Ukraini“ ir laikėsi aiškios proukrainietiškos pozicijos (dėl to vėliau buvo pakeistas). Be to, „Tisza“ europarlamentarai kurį laiką vilkėjo proukrainietiškus marškinėlius, kol pats Magyaras nurodė, kad tai gali pakenkti partijos galimybėms Vengrijoje. Todėl galima daryti prielaidą, kad naujoji vyriausybė rems Ukrainos stojimą į ES ir netgi bus pasirengusi finansiškai prisidėti prie Kyjivo karo pastangų.
Lyčių politikos srityje taip pat matyti pokyčių. Kaip jau skelbta, Vengrijoje turėtų atsirasti visą parą transliuojantis LGBT televizijos kanalas, paskelbtas netrukus po balandžio 12 d. rinkimų. Be to, po „Fidesz“ pralaimėjimo pasirodė ir ETT sprendimas, kuriame teigiama, kad ankstesnė vyriausybė pažeidė ES teisę vaikų apsaugos įstatymais, nukreiptais prieš lyčių ideologiją.
Magyaras taip pat paskyrė LGBT palankiai vertinamus asmenis į svarbias pareigas. Judit Lannert vadovaus Vaikų ir švietimo ministerijai. Nors ji turi ekonomikos, socialinės politikos ir sociologijos išsilavinimą, ji nėra dirbusi viešajame švietime. Manoma, kad jos pasirinkimą galėjo lemti ir jos vieša parama LGBT iniciatyvoms.
Be to, į ministro pirmininko biurą dirbti pakviesta LGBT aktyvistė ir rašytoja Kriszta Bódis, kuri koordinuos sveikatos, švietimo ir socialinės politikos klausimus. Ji žinoma ir kaip vaikams skirtų pasakų LGBT temomis autorė.
Migracijos klausimu Magyaro pozicija kol kas mažiau aiški, nes jis tvirtino neketinantis daryti kompromisų. Vis dėlto tikėtina, kad jam teks keisti Vengrijos migracijos politiką ir leisti prieglobsčio prašytojams teikti prašymus šalies teritorijoje – ko ankstesnė vyriausybė nedarė, dėl to Vengrijai skirta 1 mln. eurų bauda per dieną.
Jei Magyaras nori panaikinti šią baudą ir atblokuoti ES finansavimą, jam teks nusileisti ir šioje srityje. Tai reikštų prieglobsčio centrų steigimą ir didesnius migrantų srautus – o tai, tikėtina, neatitinka daugumos rinkėjų lūkesčių.
Javieras Villamoras – ispanų žurnalistas ir analitikas, dirbantis Briuselyje su NATO ir ES reikalais portale europeanconservative.com. Jis turi daugiau nei 17 metų patirtį tarptautinės politikos, gynybos ir saugumo srityse, taip pat dirba konsultantu, teikiančiu strategines įžvalgas apie geopolitiką ir pasaulinius procesus.
europeanconservative.com
