Lietuvos centrinis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100“
Lietuvos–Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartis deklaravo Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Rusijos faktą: Rusija Lietuvą pripažino nepriklausoma suverenia valstybe, sutartimi įtvirtintas Lietuvos neutraliteto statusas, nustatyta abiejų valstybių siena. Šia sutartimi Lietuvai buvo priskirtas ir Vilniaus miestas su aplinkinėmis teritorijomis. Sudaryta galimybė grįžti iš Rusijos Lietuvos karo pabėgėliams (į Lietuvą parvyko apie 200 000 asmenų). Sovietų Rusija sutartimi taip pat buvo įpareigota grąžinti per Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir I pasaulinį karą išvežtą turtą, išmokėti 3 mln. aukso rublių kompensaciją. Abi šalys, ratifikavus sutartį, įsipareigojo užmegzti diplomatinius santykius. 2020-aisiais yra skaičiuojamos šimtosios Lietuvos –Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo ir diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos užmezgimo metinės.
Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1920 m. kūrėsi sudėtingomis sąlygomis. Ji rūpinosi ne tik gerų diplomatinių santykių palaikymu, sudarytų tarptautinių sutarčių bei įsipareigojimų tinkamu vykdymu, bet ir Lietuvos valstybės piliečių teisių, poreikių atstovavimu. Bene didžiausi nuopelnai įtvirtinant ir plečiant Lietuvos pasiuntinybės veiklą Sovietų Rusijoje, o vėliau ir Sovietų Sąjungoje, tenka ilgaamžiui atstovui – Lietuvos specialiosios misijos vadovui, vėliau – Lietuvos nepaprastajam pasiuntiniui ir įgaliotajam ministrui Jurgiui Baltrušaičiui, kuris pradėjo diplomatinį darbą Maskvoje dar 1920 m. rudenį. Tuo tarpu su jį 1939 m. pakeitusiu Ladu Natkevičiumi – naujai paskirtu nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru – siejami paskutinieji pasiuntinybės veikimo metai. Šiuo laikotarpiu daugiausia buvo sprendžiami Lietuvos–Sovietų Sąjungos neutraliteto, taikos palaikymo klausimai Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsižvelgdamas į istorinę sukaktį, parengė virtualią dokumentų parodą „Lietuvos pasiuntinybei Maskvoje – 100“. Ją sudaro trys dalys: „Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutarties sudarymas“, „Pasiuntinybės įkūrimas ir veikla Jurgio Baltrušaičio atstovavimo laikotarpiu“ ir „Paskutinieji pasiuntinybės veiklos metai“. Parodoje daugiausia eksponuojamiarchyve saugomi Užsienio reikalų ministerijos fondo Nr. 383 rašytiniai dokumentai: Lietuvos–Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos ir Lietuvos–SSRS nepuolimo ir neutraliteto 1926 m. rugsėjo 28 d. sutartys, Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos derybų delegacijos bei Lietuvos pasiuntinybės Maskvoje veiklą atspindintys dokumentai. Parodą papildo Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos derybų delegacijos narių portretai ir Lietuvos pasiuntinybės Maskvoje veiklos pabaigą iliustruojantys dokumentai.
