Gegužės pabaigoje Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pareiškimu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą dėl ydingos nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimo tvarkos. Tokia tvarka nustatyta ministro įsakymu patvirtintose NVO vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo nuostatuose. Juose teikiamas prioritetas pareiškėjams, kurie per pastaruosius trejus metus yra įgyvendinę bent vieną ne mažesnės kaip 30 tūkst. eurų vertės projektą.
Žmogaus teisių organizacijų nuomone, Lietuvoje veikia apie 17000 NVO. Daugumos jų veiklos apyvarta per metus siekia vos 10 tūkst. eurų. Konkurso sąlygose nurodytą apyvartą (nekalbant apie projektų įgyvendinimą) gali daryti labai retos nevyriausybinės organizacijos. Todėl pareiškėjų nuomone, konkurso sąlygos sukurtos labai siauram NVO ratui. Kai kurios jų nuolat gauna užsienio rėmėjų subsidijas ir paramą, todėl savanorystės pagrindu veikiančios NVO yra diskriminuojamos ir pagal konkurso sąlygas paprasčiausiai negali su jomis rungtyniauti. Taip žmonių pilietiškumas, bendruomeniškumas paremtas savanoryste, yra stumiamas į užribį, o į pirmąjį planą keliami NVO komerciniai gebėjimai generuoti ir įsisavinti lėšas. Tai prieštarauja NVO paskirčiai kurti pilietinę visuomenę.
Visuomenininkai įsitikinę, kad Lietuvoje veikia nedidelė grupė organizacijų, įgudusi rengti tariamus mokymus, prabangias konferencijas ir tuo būdu įsisavinti valstybės bei ES struktūrinių fondų lėšas. Tačiau gilėjanti visuomenės apatija, bendruomeniškumo stygius, didėjanti žmonių socialinė atskirtis ir auganti emigracija rodo, jog tokie Lietuvos NVO veiklos metodai nėra efektyvūs. Valstybė skatindama įgyvendinti bent vieną ne mažesnės kaip 30 tūkst. eurų vertės projektą elgiasi klaidingai, nes visuomeninės organizacijos orientuojamos ne į pilietinės visuomenės ugdymą, o į neefektyvų lėšų įsisavinimą.
Pilietiškumui ugdyti formalių konferencijų ar mokymų nepakanka, juolab kai juose nuolat dalyvauja tie patys asmenys.Visuomeninės organizacijos turėtų būti vertinamos pagal tai, kiek jos pateikė siūlymų valstybės institucijoms ir įstatymų leidėjui dėl savivaldos stiprinimo, švietimo, kultūros sistemos gerinimo, verslo aplinkos skatinimo. Labai vertintina NVO veikla, susijusi su gyventojų atskirties mažinimu, bendruomenių veiklos stiprinimu ir žmonių savanorystės skatinimu.
Pareiškimą pasirašė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovai. Visą jo tekstą galima perskaityti ČIA
NVO susiskaldymas pagal vertybes (vieniems rūpi problemų sprendimas, kitiems pinigų „įsisavinimas”) yra realybė ir tai yra problema. Įdomu ar tai suvokia valdantysis elitas?