spot_img
2026-01-05, Pirmadienis
Tautos Forumas

Lietuvoje koncertuosiantis Tarmo Peltokoski – stebinanti jaunoji dirigavimo žvaigždė klasikinės muzikos pasaulyje

Ieva Bačiulytė

Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras

Vienas laukiamiausių rugsėjo muzikinių įvykių – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) organizuojamo Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas Vilniuje. Rugsėjo 20 d. LVSO koncertų salėje viešės Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo Tarmo Peltokoski. Vos 24-erių sulaukęs suomių dirigentas jau yra tarptautinė žvaigždė – nuo 2022 m. jis vadovauja Latvijos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, tais pačiais metais tapo Brėmeno „Deutsche Kammerphilharmonie“ ir Roterdamo filharmonijos simfoninių orkestrų pagrindiniu kviestiniu dirigentu.

 Žvelgiant į priekį jo laukia dar keli įspūdingi kontraktai – 2025–2026 m. sezone T. Peltokoski bus Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro Prancūzijoje muzikos vadovu, o 2026–2027 m. sezonui jau pasirašė sutartį vadovauti Honkongo filharmonijos orkestrui.

Tarmo Peltokoski

Suomijoje gimęs T. Peltokoski turi filipinietiškų šaknų iš mamos pusės ir suomiškų – iš tėvo. Šeimoje vienintelė susijusi su muzika buvo močiutė – ji buvo dainavimo mokytoja ir savo namuose turėjo pianiną. „Manau, gerai, kad nebuvau spaudžiamas ką nors daryti. Pats atradau pianiną ir užsinorėjau juo groti. Grojau labai rimtai, tuo metu pradėjau domėtis orkestrine ir operine muzika“, – prisimena T. Peltokoski, pianinu pradėjęs groti aštuonerių. Tačiau sulaukęs 11-os jaunasis muzikantas atrado savo tikrąjį pašaukimą: „Netikėtai „YouTube“ kanale atradau R. Wagnerį – dviejų minučių trukmės vaizdo klipe skambėjo „Siegfriedo“ finalas. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tą akimirką supratau, kad mano gyvenimo misija yra diriguoti.“




Kai Tarmo sukako 14-a, jo tėtis parašė žymiausiam suomių dirigavimo pedagogui Jormai Panulai, prašydamas mokyti jo sūnų. Daugybę tarptautinio pripažinimo sulaukusių dirigentų paruošęs J. Panula sutiko ne iškart. Tačiau kai T. Peltokoski atvyko į J. Panulos vedamus dirigavimo meistriškumo kursus, abejonių nebeliko – Tarmo tapo asmeniniu J. Panulos studentu ateinančius ketverius metus. Vėliau T. Peltokoski tęsė studijas žymiausioje Suomijos Sibelijaus muzikos akademijoje. Tiesa, tiek vidurinę mokyklą, tiek Sibelijaus muzikos akademiją T. Peltokoski metė – tik tam, kad galėtų pradėti diriguoti scenoje. „Reikia suprasti, kad eiti į mokyklą ir tapti muzikantu yra du visiškai skirtingi dalykai. Yra žmonių, kuriems svarbu gauti diplomą, man svarbu tapti dirigentu“, – sako T. Peltokoski, scenoje debiutavęs 2020 m., būdamas dvidešimties, su Helsinkio filharmonijos orkestru. Netrukus po to prasidėjo jo stulbinanti tarptautinė karjera.

Paklaustas, kaip jis jaučiasi, nešdamas didžiulę atsakomybę tuomet, kai kiti dar tik studijuoja, T. Peltokoski atsako: „Nežinau, visada to siekiau. Manau, būčiau labai nusivylęs, jei šiuo metu vis dar turėčiau mokytis mokykloje. Žinoma, daug įkvėpimo semiuosi iš vyresnių kolegų. Bet nenorėčiau kalbėti apie autoritetus – manau, „įkvėpimas“ šiuo atveju yra tinkamesnis žodis.“

Vaikystėje atradęs R. Wagnerį, T. Peltokoski iki šių dienų liko didžiuliu jo muzikos gerbėju. 2022 m., būdamas vos 22-iejų, jis padirigavo visą „Nibelungų žiedą“ Eurajoki Bel Canto festivalyje Suomijoje. „Bet gyvenimas ilgas – turėsiu laiko padiriguoti daugybę muzikos, ir ne po vieną kartą. Tikrai nebus nuobodu“, – šypsosi jaunasis dirigentas, prisipažįstantis, kad groti vien bazinius simfoninio repertuaro kūrinius jam nuobodu. Štai, kodėl ir Vilniuje kartu su savo vadovaujamu Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru klausytojams jis pristatys netikėtą programą: latvių kompozitoriaus Arturo Maskato „Tango“, Gustavo Holsto orkestrinę siuitą „Planetos“ ir mažai girdėtą, bet stulbinančią Ralpho Vaughano Williamso „Antarktidos simfoniją“.

T. Peltokoski neišsižada savo fortepijoninės patirties – praeityje kaip solistas koncertavęs su simfoniniais orkestrais, ateityje Tarmo vėl norėtų grįžti prie šio amplua. Pasitaikius progai mielai jo imasi jau dabar – po koncertų su fortepijono superžvaigžde Yuja Wang, žiūrovų nuostabai, T. Peltokoski sėdasi prie fortepijono ir kartu su žymiąja pianiste atlieka bisus keturioms rankoms. „Iš tiesų mano mėgstamiausias užsiėmimas prie fortepijono – groti operas sau pačiam ir kartu dainuoti visas partijas! Bet kartais jas groju ir savo draugams”, – atskleidžia T. Peltokoski. Operinė muzika – jo didžioji aistra, tad ateityje T. Peltokoski nekantrauja diriguoti didžiuosiuose operos teatruose. „O kol kas turiu progą diriguoti tiek G. Mahlerio ir R. Strausso, kiek tik man patinka!“, – juokiasi T. Peltokoski.

Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas „Tarmo Peltokoski ir Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras“ įvyks 2024 m. rugsėjo 20 d. LVSO koncertų salėje. Dirigentas Tarmo Peltokoski. Bilietus platina LVSO koncertų salės kasa ir Bilietai.lt. Orkestro generalinis rėmėjas – „Embank“, mecenatas – advokatų kontora „Cobalt“.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Kuo fizika stulbina ir ko iš jos galime pasimokyti?

Mums mirštant informacija yra išsaugoma, duomenys neišsitrina, mūsų biologinio kūno elektromagnetiniai laukai atsipalaiduoja. Bet energija, kuri buvo įstrigusi...

Profesoriaus niūri prognozė: per kelis dešimtmečius švedai taps mažuma

Nuotraukoje Kiuiosti Tarvainenas (Kyösti Tarvainen), Aalto universiteto garbės profesorius. Skerholmen centras. Arabų kalba tekstas skamba taip: „Mes užkariausime Europą...

Prof. Jonas Grigas. Kuo fizika stulbina ir ko iš jos galime pasimokyti?

Palydėdami 2025-sius Tarptautinius kvantinio mokslo ir technologijų metus (Pozicija.org 2025-01-14) dar kartą pakalbėkime apie gilesnę fiziką, kurioje Visata...

Jonas Balčiūnas. Tai jau ne žiniasklaida. Nemanau kad Lietuvoje dar yra žmonių, kurie mano, jog LRT veikia kaip „neutralus stebėtojas“

Žiūrėti į praėjusių metų įvykius galima dvejopai. Nekalbėsiu apie geopolitiką. Tai svarbu, bet kalbant apie Lietuvą, geopolitika tapo...