Orumas kaip ir drąsa yra viena pamatinių žmogaus dorybių, nors apie tai kalbama vis mažiau. Pasaulyje, kuriame“tikslas pateisina priemones“, turėti kažką nekintamo, neatsiejamo, apibrėžiančio asmenybės esmę… nepatogu.
Orumas nėra perkamas ar parduodamas. Juo neapmokėsi sąskaitų ir netgi neįsiteiksi vadovui. Tad kuo svarbi tokia nepraktiška savybė? Iš esmės būtent orumas mėsos gabalą su pasu paverčia struktūra – mąstančia būtybe, turinčia autonominę vertybių sistemą ir subordinuota būtent tai vertybių sistemai. Ne išmaniajam telefonui ar bosui, bet individualiai pasaulėžiūrai.
Orumo nepraradęs žmogus – kaip stipriai įsišaknijęs medis. Kad ir kokios negandos užkluptų, siurbia syvus iš giliausių sluoksnių, auga ir tvirtėja. Tuo tarpu praradęs orumą – kaip nukirsta kalėdinė eglė. Kurį laiką gali žibėti, bet iš esmės nyksta ir byra. Jį lengvai galima perkelti į kitą vietą ar tiesiog išmesti. Jis neturi atramos iš savęs, tik tai, ką laikinai gavęs iš kitų.
Palieptas toks žmogus dėsis antsnukį arba klaupsis ant kelių; o jei reikės – ir abu kartu.
Praradusiųjų orumą gražūs kostiumai kaip dekoracijos – lygiai tokios kokiomis puošiamos džiūvančios eglės.
Apgailėtina;
Brexit, Katalonija, Paryžiaus liemenės, dabar Antifa- visa tai puikiai organizuota Kremliaus ataka. Tikslas- skaldyk ir valdyk.
Jei kas netiki- siūlau įdėmiai paskaityti buvusio GRU karininko Viktoro Suvorovo knygas. Protingai ir aiškiai viskas išdėstyta.
Arūnai, pasižiūrėk kas sėdi Seime! Čivil-Nelsen, kurios tėvas Viktor Čimil kadrinis KGB karininkas, pasivartyk kas buvo sąjūdžio inciatyvinės grupės veikėjai – rašeivos komunistai,filosofai,kurių vienas užtikrintas NKVD operatyvinis darbuotojas ir t.t. ir pan.
Šaunuolė Lidžita Kolosauskaitė! Tik orumą praradęs žmogus gali pritarti visokio plauko pakalikams, kurie juodina LIETUVĄ!!!
Taip,miela Zose! Bet niekas iš niekus neatsiranda. kažkokia labai „kudlota” letena tai iš vienos pusės,tai iš kitos, tai iš abiejų vienu metu, tai iš rytų, tai iš vakarų, tai iš šiaurės,tai iš pietų vis stengiasi įkalti lietuviams nepilnavertiškumo kompleksą, arba per visokius liurberalus klastingai rodyti, kad tai yra madinga. taip kvailinamas žalias jaunimėlis ir ne tik jis. O tokiam kvailinimui reikalingi pinigai, sakytume, dideli pinigai! Taigi kas moka, tas ir muziką užsako, o kad lietuvaičiai tokios muzikėlės nebūtų užhipnotizuojami reikalingas labai kruopštus ir nenuilstantis, netgi pasiaukojantis darbas! Arba patriotams reikia mokėti daryti labai didelius pinigus, gimdyti kuo daugiau lietuvaičių!