Šiandien (lapkričio 24 d.-red) kartu su NSGK pirmininku Vytautu Baku, moderuojant Lrt.lt vyriausiajam redaktoriui Vladui Laučiui, dalyvavome diskusijų forume „Narystės Šengene 10-metis: laisvė ir atsakomybė”.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad siekdami išsaugoti laisvę mūsų visų bendruose Europos namuose turime būti tikrais šeimininkais, kurie saugo savo namus ir žino kada tų namų duris uždaryti, o kada – atidaryti.
Pabrėžiu, kad Europos parlamente pradėta svarstyti pabėgelių politikos peržiūra remiasi klaidingu „priverstinio solidarumo” principu, kai valstybės atsisakiusios automatinių pabėgėlių paskirstymo kvotų būtų baudžiamos mažėjančia ES fondų parama. Toks metodas skaldys ES iš vidaus. ES valstybių narių pareiga padėti turi atitikti jų galimybes, kultūrinę sanklodą, nenaikinti visuomenės tvarkos. Kitu atveju mes ir toliau matysime Europos visuomenių radikalizaciją, stiprėjančias protesto nuotaikas. Tai ypač bis jautru ten, kur yra gilios socialinės takoskyros, ekonominė nelygybė, netolygus gerovės pasiskirstymas.
Solidarumas turi būti savanoriškas ir įvairių formų. Vietoj dalyvavimo kvotų sistemoje,valstybės galėtų rinktis skirti paramą už ES ribų įsikūrusioms pabėgėlių stovykloms, sugriautų ligoninių, mokyklų atstatymui, pabėgėlių švietimo programoms ir pan. Migracijos iššūkiai neturi susilpninti Europos, o atvirkščiai – sustiprinti europietišką tapatybę.
Veidaknygė
