Laisvas žodis, nuomonės formavimas ir kruopščiai atrinktos naujienos

Jonas Balčiūnas: „Sisteminiai“ įtakotukai visuomeninį transliuotoją pavertė įrankiu kovoje dėl valdžios, įtakos ir pinigų

Kai mažos problemos nesprendžiamos – jos tampa didelėmis. Lietuvos gyvenimas verda keliose paralelinėse realybėse. Vienas gyvenimas verda socialinėje erdvėje. Čia vyksta kovos be taisyklių. Riba tarp žiniasklaidos ir nuomonės formavimo šioje realybėje išsitrynė. Visuomenė užsikrėtė čia platinama neapykanta ir nepasitikėjimu.

Veiksmas vyksta dviejose plokštumose. „Nesisteminė“ nuomonė ir požiūris veikia tik socialinėje erdvėje ir neprasimuša į didžiąją „sisteminę“ žiniasklaidą. „Sisteminės“ nuomonės formuotojai veikia tiek socialinėje erdvėje, tiek didžiojoje žiniasklaidoje. Komercinė didžioji žiniasklaida jau beveik niekuo nebesiskiria nuo LRT. Čia beveik nebeliko nuomonių ir požiūrių įvairovės. Čia iš socialinių tinklų persikėlė „sisteminiai“ nuomonės formuotojai. Jų nuomonė pakeitė žiniasklaidos naujienas.

Po to, kai LRT buvo priversta etatinių darbuotojų nuomonių transliavimą atskirti nuo pasisakymų socialiniuose tinkluose, ten sugūžėjo „sisteminiai“ nuomonės formuotojai ir pavertė LRT Ostankino televizija. Skirtumas tik tas, kad šią televiziją kontroliuoja ne valdžia. „Sisteminiai“ įtakotukai visuomeninį transliuotoją pavertė įrankiu kovoje dėl valdžios, įtakos ir pinigų. Forumas ir kitos įtakos darytojų laidos mažai kuo skiriasi nuo Solovjovo ar Skobejavos propagandinių laidų.

Didžioji politika daroma po kilimu. Visuomenei belieka tik spėlioti kas ten vyksta. Ji maitinama kruopščiai atrinktomis naujienomis ir apie problemas sužino tik tada, jeigu tai būna kažkam naudinga. Jeigu pažiūrėsime kas vyksta Lietuvoje per teisėsaugos prizmę, tai vaizdas nuo to kas vyksta socialiniuose tinkuose skirsis kaip diena ir naktis. Čia visiška tyla. Labai norisi pasitikėti valstybes struktūromis ir jų darbu, o ne gyventi pagal nuomonės formuotojų dienotvarkę. Kažkas panašaus vyko Rusijoje prieš ateinant į valdžią Putinui. Jeigu veiksmas šia linkme vyks toliau, greitai sulauksime tautino Putino.

Darius Kuolys: „Laisvo žodžio erdvę valdome mes“ – šviesieji, pažangieji, teisieji

Rudens pašnekesys – labai visuomeniškas, labai lietuviškas

Prieš porą savaičių sulaukiau telefono skambučio:

– Laba diena, Jums skambina žurnalistė … iš LRT Klasikos.

– Malonu. Kuo galėčiau būti naudingas?

– Anykščiuose man sakė, kad Jūs galėtumėte pakalbėti apie Konstantiną Sirvydą.

– Gal ir galėčiau. Bet ar Jums tikrai leidžiama mane LRT laidoje kalbinti? Kadaise mano tekstą apie Kristijoną Donelaitį LRT radijas skaitė „depersonalizuotą“ – neminėdamas nei vardo, nei pavardės.

– Hmm… Ačiū. Aš būtinai pasiaiškinsiu. Aš pasitikslinsiu. Ir Jums kitą savaitę perskambinsiu.

Nebepaskambino.

Taip, žinau, yra dar LRT laidų vedėjų, „aiškintis ir tikslintis“ nesutinkančių. Bet, regis, nemažai daliai „aiškinimasis ir tikslinimasis“ – darbo kasdienybė.

LRT radijo laidų turėjusi Zita Kelmickaitė kvatodamasi pasakojo: „Kiekvienam, aiškinančiam, ką man į laidas kviesti, o ko ne, atsakau – ‘atstok, vaikeliuk, nuo manęs, palik mane, seną, ramybėje’…“

Štai, ir galvoju: ko verta šiandien LRT apžvalgininkų žūtbūtinė „kova už demokratiją“? Ką reiškia Pauliaus Gritėno LRT laidoje Ainei Ramonaitei mestas perspėjimas: jie – tamsieji, juodieji, blogieji – „nori valdyti laisvo žodžio erdvę“?

O tik tai, kad dabar „laisvo žodžio erdvę valdome mes“ – šviesieji, pažangieji, teisieji. Valdome ir turime valdyti!

Tik kodėl kas nors Lietuvoje išvis privalėtų „laisvo žodžio erdvę valdyti“? Dėl to valdymo kautis?

Ar neturėtų laisvoje tėvynėje lietuviškas žodis tiesiog būti laisvas? O jo erdvė – atvira mūsų dialogui?

Ar bendra pareiga nebūtų laisvu žodžiu rūpintis, jo sklaidos erdvę puoselėti, saugoti, užtikrinti, su Algiu Mickūnu tariant, šią erdvę tikrai laisvą ir dialogišką „užlaikyti“?

Parengta pagal FB įrašus