Kur žiūri vaiko teisės?

Justina GAFUROVA

Kova su pandemija privertė atsitraukti nuo įprastų aktualijų ir tarsi paraštėse paliko kilusius skandalus, valstybinių sistemų spragas. Bet, panašu, kuo toliau, tuo labiau mus visus palietusi krizė kasdien privers vis plačiau atsimerkti.

Lietuvoje paskelbus, kad mokslo metai bus tęsiami mokantis nuotoliniu būdu, kaip grybai po lietaus ėmė dygti mokiniai, kurie, pasirodo, neturi kaip mokytis. Jų namuose nėra kompiuterio. Tokių šeimų ministerija suskaičiavo 35 tūkstančius. Gėdingai teko nuleisti galvas, pripažįstant, kad tai, kas politiniam elitui yra kasdienis atributas, didelei daliai Lietuvos vaikų yra tik svajonė. Staiga paaiškėjo, kad eilinį kartą reikalaujame iš žmonių to, ko jie įgyvendinti negali. Kur žiūri vaiko teisės? Gal atostogų per karantiną išėjo ar dirba iš namų?

Priminsiu, kad dabar Matuko reforma mėgstamame vadinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pirminiame projekte buvo įrašyta tokia sąvoka – „finansinis skurdas“. Jei ši sąvoka būtų likusi galutiniame projekte, šiandien vaiko teisių specialistai būtų turėję nemažai darbo. Kurgi būtų reikėję dėti šitiek vaikų, kuriuos tėvai skriaudžia nenupirkdami kompiuterio? Gal autobusais būtų reikėję suvežti prie reformos kūrėjos Dovilės Šakalienės namų kaip pabėgėlius, kuriuos vienas Bavarijos meras išsiuntė Angelai Merkel?




Visi vaiko teises ginantys įstatymai kalba apie vaiko teisę į mokslą. Šiandieninė situacija gėdingai apnuogino tiesą, jog Lietuvoje gyvena vaikai, kurių teisės nuolat pažeidžiamos. Ne dėl to, kad tėvai jų nemylėtų. O dėl to, kad jie gimė šalyje, kurioje socialinė rūpyba, atrodo, nepriskiriama gerovės valstybei.

Bet vaiko teisių specialistai, vietoj to, kad reikalautų atsakomybės iš valstybės klerkų, mieliau ieško priekabių prie dirbančių tėvų, besistengiančių atsilaikyti suluošintoje sistemoje.

1 KOMENTARAS

  1. Vaiko teisių įstaiga yra bevertė. Vaikus nuo fizinio smurto yra pajegūs ginti policininkai, nuo psichologinio smurto gelbėtojai dar negimė visame pasaulyje. Nuo skurdo gelbėti vaikus galėtų padėti ir tos lėšos, kurios skiriamos vaikų teisių klerkams , socialiniams darbuotojams išlaikyti
    Pristeigem beverčių įstaigų ir profesijų, o ten kur reikia, lėšų nebėra. Iš smurtaujancių, alkoholikų tėvų reikia ne atimti vaikus, o tokius tėvus priverstinai įdarbinti ir priversti pasirūpinti tinkamai savo vaikais. Nevežkim iš užsienio pigios darbo jėgos. Jos yra Lietuvoje. Tai ne gebantys tinkamai rūpintis savo vaikais

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Vaiškūnas. Konstitucijos dieną – ar valdžia Lietuvoje iš tiesų priklauso Tautai?

Prieš 34 metus, 1992 m. spalio 25-ąją, Lietuvos piliečiai referendumu priėmė Konstituciją. Tai buvo ne vien svarbiausio valstybės...

Daniel Schatz. Radikalus Gretos Thunberg posūkis nusipelno dėmesio, o ne plojimų

Greta Thunberg palaikė rezoliuciją „Sionizmas yra rasizmas“ ir neseniai dalyvavo protestuose Paryžiuje, kuriuos lydėjo riaušės ir vandalizmas. Greta Thunberg...

Vytautas Budnikas. ITALIJOJE RAUDONOS LINIJOS: UŽ RIAUŠES – KALĖJIMAS IR TŪKSTANTINĖS BAUDOS, UŽ VAIKŲ VANDALIZMĄ ATSAKO IR TĖVAI

Kol Europos miestuose nesiliauja protestai dėl augančių pragyvenimo išlaidų, Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė ėmėsi ryžtingų priemonių prieš...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...