D. Trumpo administracijos 2025 m. nacionalinio saugumo strategija daugeliu atžvilgių nepanaši į jokį ankstesnį JAV istorijoje parengtą dokumentą. Paprastai tokio pobūdžio strategijos įvardija grėsmes, kurias Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkams kelia priešininkai, ir paaiškina, kaip į šiuos iššūkius ketinama reaguoti.
Tačiau ši strategija atrodo palankesnė JAV priešams nei jos draugams. Joje stulbinamai tiesmukai priekaištaujama Europai, teigiant, kad kai kurios žemyno vidaus politikos kryptys kenkia demokratijai ir kelia „civilizacinio ištrynimo“ riziką.
Tuo tarpu apie Kinijos, Rusijos, Irano ar Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes pasakoma labai mažai. Dėl to tradicinio Vašingtono užsienio politikos elito reakcija į šią nacionalinio saugumo strategiją buvo itin aštri ir persmelkta panikos.
Vis dėlto nerimaujantys analitikai turėtų šiek tiek atsikvėpti. Įsigilinus giliau matyti, kad šis, beveik neabejotinai daugelio autorių rengtas dokumentas yra sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų jis rodo daugiau tęstinumo su keliomis ankstesnėmis strategijomis, nei leidžia manyti labiausiai dėmesį patraukiančios ištraukos.
Strategijoje nereikalaujama, kad Jungtinės Valstijos paliktų Europą ar kitas tradicines sąjungininkes. Ji neatveria durų Kinijos ekspansionizmui ir nereiškia, kad Vašingtonas ruošiasi trauktis iš didžiosios pasaulio dalies. Priešingai – dokumentas rodo, kad Jungtinės Valstijos vis dar turi bendrų interesų su istoriniais sąjungininkais ir ketina plėsti savo geografinius interesus.
JAV sąjungininkai turėtų sutelkti dėmesį į strategijos dalis, susijusias su gyvybiškai svarbiais Amerikos interesais. Pavyzdžiui, dokumente aiškiai nurodoma, kad Vašingtonas gali ir turi stiprinti karinį bendradarbiavimą su partneriais.
Taip pat siūloma sustiprinti ir pritaikyti JAV išplėstinę branduolinio atgrasymo priemonę. Strategija suteikia pagrindą stiprinti sąjungininkų konvencinę gynybą ir išlaikyti Jungtinių Valstijų priešakinių pajėgų dislokavimą. Vašingtono draugai ir partneriai turėtų pasinaudoti šia strategija kaip papildomu argumentu tęsti tai, ką jie jau daro ar planuoja daryti, tačiau su didesniu skubos jausmu.
Probleminiai aspektai
Vis dėlto ši strategija nėra be rimtų trūkumų. Pirmiausia ji sąmoningai neįvardija pagrindinės grėsmės, su kuria susiduria Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai – autoritarinio Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos bloko. 2017 m. D. Trumpo nacionalinio saugumo strategijoje buvo aiškiai pasakyta, kad „Kinija ir Rusija meta iššūkį Amerikos galiai, įtakai ir interesams“, o Šiaurės Korėja ir Iranas apibūdinti kaip diktatūros, siekiančios destabilizuoti regionus, grasinti amerikiečiams ir jų sąjungininkams bei represuoti savo gyventojus.
Nors per pastaruosius metus šių valstybių karinės galios ir tarpusavio bendradarbiavimas dar labiau išaugo, 2025 m. strategijoje nei pats blokas, nei jo keliama grėsmė Amerikos saugumui beveik neaptariami. Viena iš šių valstybių – Šiaurės Korėja – dokumente apskritai neminima.
Užuot sutelkusi dėmesį į autoritarines grėsmes, strategija didžiąją kritikos dalį nukreipia į Europą. Joje teigiama, kad Europos vyriausybės silpnina žodžio laisvę, dusina ekonomikos augimą ir įsileidžia nepatikrintus migrantus, kurie nesugeba integruotis. Šie teiginiai iš dalies pagrįsti, tačiau jų įtraukimas į strateginį dokumentą suteikia papildomų argumentų bendriems Vašingtono ir Europos priešininkams ir apsunkina pačiai Europai spręsti šias problemas.
Daugelis Europos politikų iš esmės sutinka su D. Trumpo kritika ir jau kovoja dėl politinio kurso pakeitimo, tačiau, kaip pažymėjo vienas Europos diplomatas, tokie vieši pasmerkimai gali pakenkti jų rinkiminiams šansams. Vietoj viešo barimo Europai, Trumpo administracijai būtų buvę išmintingiau šias problemas kelti uždarai – kaip daroma bendraujant su sunkumų patiriančiais draugais.
Strategija taip pat pasižymi nenuoseklumu kalbant apie D. Trumpo palaikomas politines jėgas Europoje. Dokumente deklaruojama parama „tomis Europos jėgoms, kurios atvirai priima savo nacionalinį charakterį ir istoriją“ – tai aiški, nors ir netiesioginė, nuoroda į kraštutinių dešiniųjų partijas, tokias kaip Nyderlandų Laisvės partija, „Reform UK“ ar Vokietijos AfD.
Tačiau šios partijos dažnai pasisako už politiką, prieštaraujančią kitiems D. Trumpo tikslams, pavyzdžiui, Europos perginklavimui. Jei AfD įgyvendintų savo programą, Vokietija uždarytų sienas migrantams, tačiau liktų bejėgė prieš augančias revanšistines galias. Dar blogiau – AfD palaiko Rusijos nuolaidžiavimo politiką, o kai kurie jos nariai atvirai pasisako už prekybos su Rusija atnaujinimą, priešinasi pastangoms mažinti priklausomybę nuo rusiškos energetikos ir demonstruoja priešiškumą NATO.
foreignaffairs.com
Nežinau ką parašė savaitraštis foreignaffairs.com, bet „diletantui” straipsnelyje yra išdėstyta nemažai, „įsigilinus giliau matyti”, naivumo, supančios tikrovės vaikiško supratimo.. Belieka vieną kitą naivumą, vaikišką „supratimą” pacituoti ir „pavizionuoti” kas matosi iš tiesų:
-„Jungtinės Valstijos vis dar turi bendrų interesų su istoriniais SĄJUNGININKAIS..dokumente aiškiai nurodoma, kad Vašingtonas gali ir turi stiprinti karinį bendradarbiavimą su PARTNERIAIS..”
Po antro pasaulinio karo Europa nugalėtojų TSRS, JAV ir Anglijos pagal Jaltos susitarimus buvo padalinta ir okupuota.. Stalinas į nugalėtojų kompaniją priėmė jam patikusią, Vokietijai pralaimėjusią, buvusią Vokietijos okupacijoje Prancūziją.. Sugriovus TSRS, buvusią TSRS zoną perėmė JAV su NATO „partneriais”.. NATO 80% yra JAV, NATO vadovauja JAV skiriamas generolas.. Žmonijos istorijoje dar nebuvo, kad karą pralaimėję, okupuoti būtų okupanto „SĄJUNGININKAIS, PARTNERIAIS”.. Trampo su NATO dalyvėmis siekiamas „karinis bendradarbiavimas” yra Japonijos ar Pietų Korėjos „karinio bendradarbiavimo” variantas.. Japonija išlaiko pilnai JAV bazes, už jas JAV moka su gerais procentais..
– „Probleminiai aspektai.. Trumpas savo 2025 strategijoje nenurodo, kad Kinija, Rusija „meta iššūkį Amerikos galiai, įtakai ir interesams“, o Šiaurės Korėja ir Iranas neapibūdinti kaip diktatūros, siekiančios destabilizuoti regionus, grasinti amerikiečiams ir jų sąjungininkams bei represuoti savo gyventojus…”
Šiuo atveju tik JAV europiniai „partneriai ir sąjungininkai” nemato, kad Kinija savo realia ekonomika yra pralenkusi JAV, technologiniu lygiu pradeda susilyginti su JAV.. JAV BVP daugiau kaip 30% sudaro taip vadinamos „paslaugos” finansinėje sferoje.. Rusija savo branduolinius arsenalus yra atnaujinusi 92%, JAV ne vieni metai „smaginasi”,2026 metams pumpuoja į gynybą trilijoną dolerių, bet viršgarsinis ginklas JAV armijos taip ir nepasiekia.. Nors tokias raketas, be Rusijos, jau pademonstravo „chalatuotas” Iranas savo atakose prieš Izraelį, jos įveikė Izraelio „geležinį, auksinį, apsauginį..” super puper kupolą ir susprogdino Izraelio kokį tai armijos štabą.. „Vyžota” Š. Korėja ir ta išbandė, kad JAV su Japonija pamatytų, savo viršgarsinį raketinį „kaliošą”.. Aišku, kad JAV Trumpas savo strategijoje Š. Korėjos nelabai „gąsdina savo didesne raudona knopke”, nes žino, kad Rusija su Š. Korėja sudarė karinio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos strateginę sutartį……
Taip kad Europos „gigantams” belieka vaikiškai laukti, kad „Vietoj viešo barimo Europai, (dėdės)Trumpo administracijai būtų buvę išmintingiau šias problemas kelti uždarai – kaip daroma bendraujant su (nusenimo, suvaikėjimo..)sunkumų patiriančiais, Cha cha.. ne vaikučiais, o draugais…”