Kun. Robertas Grigas. Ideologinė cenzūra

Lietuvoje skleidžiamos žinios apie Lenkijoje savivaldos rinkimus laimėjusius dešiniuosius: „konservatyvi, nacionalistinė, populistinė partija“.

O jei taip: „tradicines vertybes ginanti, tautinius interesus reiškianti, rinkėjų daugumos lūkesčiams atstovaujanti“ partija?

Įsikertat, koks skirtumas?

Štai tokį informacijos pateikimą LRT ir kitose medijose – kai vieni reiškiniai ir asmenys žiūrovams/klausytojams pateikiami su menkinančiais, kiti su pagiriančiais vertinamaisiais epitetais – mes ir vadiname ideologine cenzūra. Nes žinias apie pasaulį būtų dora pateikti neutraliai – pavyzdžiui, faktus apie lenkų Teisės ir teisingumo partiją: ką ji skelbia savo programoje, ką realiai jau padarė savo šaliai, ką ir dėl ko žada daryti. O jau žiūrovai/klausytojai, gerbiamieji žinių pranešėjai ir laidų vedėjai, gal kaip nors patys nuspręs, ar ta partija „populistinė“, ar rimtai sprendžianti savo šalies problemas ir ne žodžiais besirūpinanti savo piliečių gerove.




Jūs, profesionalūs žurnalistai, būkit malonūs mums tik faktus neiškraipytus pateikti. Įsivertinti, kas yra koks – ir kad galbūt kažko panašaus Lietuvai reikia – mes jau kaip nors patys, be „politrukų“ pagalbos, įstengsime.

Beje, „Kauno diena“ apie lenkų dešiniuosius šiandien rašė, kad jie laimėję „dėl ekonomikos augimo ir dėl dosnių socialinių išmokų“. Išsyk pagalvojau – o tai kas mūsiškėms valdžioms neleidžia auginti ekonomikos ir rūpintis realia socialine parama? Seneliams, neįgaliesiems, vaikus auginančioms šeimoms? Lenkija – ne Amerika juk, ta pati Vidurio Rytų Europa, sąlygos panašios. Kodėl jie, kaimynai, gali, o mes – niekaip? Ar mūsų smegenys kitaip pasuktos?

… O gal – todėl, kad Lenkijoje valdo tikra, ne simuliakrinė „konservatyvi“ (skaityk – krikščioniška), „nacionalistinė“ (skaityk – patriotinė), „populistinė“ (skaityk – žmonių poreikiams tarnaujanti) partija?..

Taigi nuoširdžiai linkiu kaimynams lenkams ir jų išsirinktai valdžiai atremti promarksistinių jėgų spaudimą kovoje už šeimą ir gyvybę; ryžtingai toliau kuopti (neo)komunistinį raugą iš teismų sistemos; atsilaikyti prieš ES biurokratijos bandymus uzurpuoti suverenių valstybių teises.

Lenkijos laimėjimai šiuose vertybių kovos frontuose bus Tautų Europos laimėjimai.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Zita Šličytė: Konstitucijos nukryžiavimas 

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą,...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...