Vakar buvo laida „Spręskite patys“. Laidoje Rita Miliūtė kėlė klausimą kiek ir kaip dera Bažnyčiai dalyvauti Valstybės valdyme ir kokia dvasininkų pozicija šiuo klausimu. Joje labai gerai pasisakė seimo vicepirmininkai Vytautas Mitalas ir Paulius Saudargas, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir brolis pranciškonas Julius Sasnauskas. Buvau ir aš kviestas, bet gerai kad nedalyvavau. Esu karštakošis, viską maišau ir būčiau laidą sugadinęs.
Savo pamoksle, sakydamas seimo nario žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pavardę, suklydau, pasakiau Rastauskas. Čia pridedu jo nuotrauką, kad aš pats ir mano parapijiečiai nesimaišytų ir žinotų, kur kreiptis Seime teisiniais klausimais.
Laidos metu, mano pamokslas buvo transliuojamas labai selektyviai. Žurnalistikoje šis veiksmas vadinamas oponento “demonizacija”. Todėl čia pridedu nuotrauką iš mūsų seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus facebook paskyros, kur atsispindi aukšto pareigūno nuomonė apie bažnyčią.
Laidą stebėjau įdėmiai ir sužinojau, kad Biblijoje yra “Laiškas pagonims ir žydams”. Kas laiško autorius dar neaišku, bet šio laiško atradėja yra žurnalistė Rita Miliūtė.
Manau, kad aš nors vienoje vietoje nesusipainiojau. Mes visi aršiai jau visą mėnesį diskutuojame apie Stambulo dokumentą.
Kiek žinau, mūsų istoriją, tai su laišku į Stambulą mes, o tiksliau jau nuo LDK atskilę broliai, tik vieną kartą kreipėsi. Laiškas vadinasi “Kazokai rašo laišką sultonui į Stambulą”.
Laiško autorius dailininkas ir evangelistas Repin. Jei aš čia viską teisingai supratau, tai laišką Turkijos sultonas jau ratifikavo, karūnos broliai lenkai nori šio laiško išsižadėti, Maskva, kaip visuomet, per istoriją iš mūsų juokiasi, o Lietuvos Didžioji Kanclerė Viktoria sakė, kad šio laiško pavasarį neratifikuos.
Patikslinkite, ar aš čia teisingai rašau, juk kitų laiškų į Stambulą mes nerašėme ir ten nieko neprašėme.
Nuoširdžiai Jūsų mylintis “užknistas Palėvenės klebonas” pagal žurnalistę Ritą Miliūtę,
“durnelis” pagal žurnalistą Andrių Tapiną, “pats bjauriausias viduramžių laikų inkvizitorius” pagal modernų “dviejų bėgių empatiką” Rimvydą Valatką, kaimo klebonas Rimas.
P. S. Naujausius autobiografinius savo duomenis susirinkau iš gerbiamų žurnalistų Ritos Miliūtės, Andriaus Tapino ir Rimvydo Valatkos facebook paskyrų.
Mielas kunige, esu tikinti, sukrėtė jūsų pamokslas, ačiū Dievui, nesu iš jūsų parapijos. Kalbėti per mišias bobutėms ir vaikams apie čiulpimą, ir tai pasakėte jūs pats, o ne Miliūtė sumontavo, čia jau dugnas. O įdėti tokią oponento nuotrauką – tai tyčiotis, rūstauti, neatsukti kito skruosto ir kitaip nusidėti . Ne teisinkitės, o atsiverskite.
Šiek tiek keista. Yra posakis „obuolys nuo obels netoli ritasi”, deja, šįkart įvyko kitaip, Matyt, dėl magnetinių audrų? Teko nuolat matyti ir girdėti A, Tapino tėvą. Geras žurnalistas – darbštus, orus, turintis savo nuomonę ir gal niekam nepataikaujantis. Nors tarybiniais laikais tokiu būti nebuvo lengva, bet kad jau taip lakstytų su vaivorykštiniais, ko gero sunku įsivaizduoti. Dažnai užsukdavo į tradicinę ir vilniečių pamėgtą kavinę Jogailos gatvėje, ir, kaip visi ten mėgstantys išgerti puodelį kavos ir suvalgyti labai skanią „rožytę”, ramiai stovėdavo eilėje ir laukdavo. O kad jau įžeidinėtų kitus žmones, turbūt misija neįmanoma, Taip, o Andrius turbūt mano, kad jo tėvas tai jau praeitis, o štai Stambulo konvencija (ir kam mums ta musulmoniška konvencija) tai mūsų ateitis. Gal kažko neįžiūri tie ateities vizionieriai?
Puikus straipsnis. Trumpai, drūtai ir tiesiai į 10-tuką!
Kunige, tikėtina Jūs ne taip supratote. Dabar laišką „į Stambulą” rašo Jūsų išvardinti MŪSIŠKIAI „kazokai” Valatka, Miliūtė, Tapinas ir dar , deja, Jūsų nepaminėta Makaraitytė. O ji taip išsiilgus dėmesio…
Kurgi tas šių dienų REPINAS,kuris juos nutapytų?
Jūsų mintis puiki, belieka rasti tapytoją.
Tapinas kaip tapytojas tinka. Ir pavarde pagal konteksta tinka, ir gerai klastoti moka.