Rugpjūčio 28 d. dalyvavau LNK laidoje „Už ir prieš“, kurioje diskutavome apie tos pačios lyties partnerystės įteisinimą. Intensyvus, emocionalus ir gana chaotiškas filmavimas – ateis laikas, pamatysime, kas gavosi.
Kiekvienas vaikas turi biologinį tėtį ir mamą
Trumpai mano pozicija: nesutinku su partneryste, nes kainą už suaugusiųjų norą keisti šeimos sampratą mokės vaikai. Valstybė pamiršo, kokia yra šeimos esmė.
Grįžkime prie pradžių. Nesvarbu, ar vaikas pradėtas santuokoje, ar per vienos nakties nuotykį, ar net mėgintuvėlyje – kiekvienas vaikas turi biologinį tėtį ir mamą. Ir kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę bei troškimą pažinti ir augti su savo tėvais, kurie atsakingi už jo egzistenciją.
Šeimos esmė
Santuoka visais laikais buvo būdas, kuriuo visuomenės stengėsi surišti vyrą ir moterį, kad jie kartu prisiimtų atsakomybę už savo bendrus vaikus. Šeimos esmė visada buvo nukreipta į vaikų gimimą ir jų gerovės užtikrinimą. Todėl šeimą sukurti galėjo tik vyras ir moteris. Iki šiol taip buvo ir Lietuvos teisėje – šeimos samprata buvo vaikocentriška.
Tos pačios lyties partnerystė atsisako lyčių skirtingumo principo šeimoje. Tai reiškia, kad šeimos esmė atsiejama nuo gyvybės pradėjimo, jos puoselėjimo, nuo geriausių sąlygų vaikams augti užtikrinimo – ir susiejama tik su emociniais suaugusiųjų ryšiais. O vaikai kažkaip prisitaikys…
O kai valstybė suaugusiųjų interesus iškelia aukščiau vaikų, tada kainą už suaugusiųjų pasirinkimus turi sumokėti vaikai – savo teisėmis, saugumu, laime.
Gausūs dešimtmečiais vykdyti tyrimai aiškiai patvirtina paprastą tiesą: stabili santuokinė biologinių mamos ir tėčio šeima vaikams suteikia daugiausiai meilės, rūpesčio ir saugumo.
Vaikams reikia ir mamos, ir tėčio
Tos pačios lyties poroje vaikas neišvengiamai netenka teisės į savo tėtį arba mamą. Lesbietė moteris gali būti gera mama, bet negali būti tėčiu. Homoseksualus vyras gali būti puikus tėtis, bet jis negali būti mama. O vaikams reikia ir mamos, ir tėčio. Mamos ir tėčiai skiriasi – jų bendravimo, auklėjimo, net žaidimo stiliai skirtingi. Jie papildo vienas kitą ir padeda užtikrinti visapusišką vaiko asmenybės augimą.
Bent vienas iš partnerių neišvengiamai vaikui yra genetiškai svetimas žmogus. Nors tikrai yra herojiškų globėjų, kurie nuostabiai rūpinasi vaikais, statistika rodo, kad kartu gyvenantys suaugę, kurie nėra biologiniai tėvai, didina smurto, nepriežiūros ir kitų neigiamų pasekmių vaikui tikimybę. Moksle tai vadinama „Pelenės efektu“.
Tėvai atiduotų gyvybę už savo vaikus
Tokia žmogiškos prigimties realybė – auginti vaikus nėra paprasta, kartais labai sunku. Mes turime stiprius motinystės ir tėvystės instinktus, kurie padeda mylėti ir rūpintis savo genetiniais palikuonimis. Natūraliai tėvai gyvybę už savo vaikus atiduotų. O kai šio elemento trūksta, išauga įvairios rizikos vaikams.
Tyrimuose vertinant tokius rodiklius kaip saugumas šeimoje, seksualinis išnaudojimas, lytiškai plintančios infekcijos, pasiekimai mokykloje, depresijos lygis, priklausomybės, marihuanos vartojimas, nusikalstamas elgesys, emociniai ir psichologiniai sunkumai – vaikų, augusių homoseksualiose porose, rezultatai akivaizdžiai prastesni.
Problema su partneryste yra ta, kad ji programuoja vaikams nepalankias situacijas. Ir taip atsitinka ne dėl „likimo“, o dėl valingo valstybės sprendimo.
Vaiko teisės visada turi būti prioritetas
Mano įsitikinimu, valstybė negali tyčia kurti reguliavimo, prieštaraujančio natūraliems vaiko poreikiams. Juolab – per šeimos institutą sulyginti su vyro ir moters šeima, vienodai skatinti, remti ir vienodai diegti mokyklose.
Valstybė turi pripažinti objektyvius skirtumus tarp skirtingų ir tos pačios lyties porų ir atitinkamai diferencijuoti teisinį reguliavimą: vienoms suteikti šeimos statusą, kitoms – artimo ryšio, bendro gyvenimo susitarimo ar pan. Nes tai atitinka vaikų teises ir geriausius interesus.
Vaiko teisės visada turi būti prioritetas. – Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. – Civilinio kodekso 3.3 str. – VTAPĮ 4 str. 1 d.
AČIŪ: Rūtai Mikelkevičiūtei už pastangas suprasti ir atskleisti abi puses; Ignui Vėgėlei ir Pauliui Saudargui už vaikocentriškos šeimos sampratos gynimą; Pauliui de Miko už provokacijas ir oponentams už kultūringą diskusiją.
Kodėl vėl vagiamas straipsnis????? Ar autorės atsiklausėte prieš publikuodanmi ??????
..taigi cia orgazmine poze….kai ka nors pavagia ar istrina….anys baigia…..kitaip jie negali,iskrypeliai.
Tik milžiniškos gyvosios jėgos persvara gali laimėti karą. Tai patvirtino Europos supartalinimas, Markso ir Trockio dėka užvaldžius neišsenkamos gyvosios jėgos resursus sovietinėje Rusijos imperijoje ir jas visas metus prieš Europą. Amerika (Anglija) drapalina konkurentę Europą Rusijos dėka jau daugiau nei du šimtus metų, pradedant Waterloo pergale. Juk ne šiaip sau prezidentas Trumpas viešai padėkojo Putinui už Rusiją, kuri padėjo supartalinti Europą.
„Tik milžiniška gyvosios jėgos persvara gali laimėti karą”. Nėra tokio dėsnio
Indijoje, Pakistane, Bangladeše šeimų mažinimas irgi smarkiai vėluoja. O tai reiškia reikės mažinti vaikų skaičių staigiai , o dėl to po 20 metų ims jaustis jaunų darbingų žmonių trūkumas. Bus rūpesčių , o kaltų aišku nebus.
Kiekvienas žemės lopinėlis turi savų problemų, tačiau, kalbant apie apvalią Žemę, tai joje dauguma vaikų jau seniai kenčia dėl suaugusių vėlavimo keisti šeimos sampratą – vaikų skaičiaus mažinimo linkme. O kai ims staigiai taisyti vėlavimo pasekmes – ir vėl bus negerai, kaip dabar Kinijoje.