Negaliu neišreikšti pasibjaurėjimo, pasipiktinimo ir nusivylimo visais tais, kurie šiandien vėl taip agresyviai kursto ir palaiko nesantaiką mūsų šalyje.
Gėda, skaudu, neteisinga ir pavojinga. Beprotiškai žiaurus karas Ukrainoje tęsiasi ir aštrėja. Jo galas daug kam bus pragaištingas.
Nelaimingieji, ar jums pavyksta suprasti, kas vyksta ir ką jūs darote? Kur dingo mūsų išsvajotoji Lietuva? Ir kam mes sąmoningai ir nesąmoningai tarnaujame?
Apsidairykime ir liaukimės! Nemanau, kad jau iškrapštyti paskutiniai sveiko proto likučiai? Nemanau, kad galime norėti, jog Lietuva pavirstų antrąja, o gal ir trečiąja Ukraina?
Kam reikia, kad tas virsmas peraugtų į apokaliptinį susinaikinimą?
Darsyk pabuskime ir kelkimės! Tik tąsyk iš autoritarizmo gniaužtų, o dabar iš savo pačių suauraprotystės ir trumparegystės.
