Kastytis Braziulis
Šalies vidaus politinės situacijos vertinimas
Politinė kova baigėsi valdančiųjų pralaimėjimu. Kova tarp tų, kurie norėjo pertvarkas daryti ir tų, kurie norėjo išsaugoti sistemą yra baigta. Įsigali visagalis stabilumas. Sistema apsaugota, apginta ir gali ruoštis naujiems iššūkiams – rinkimams, o jie artėja ir jų bus daug.
Tačiau pradėkime viską nuo pradžių.
2024 m. rinkimus laimėjo naujoji valdžia. Patvirtino naują programą, kurioje prižadėjo:
- KGB agentus išviešinsim, nes jie yra problema;
- Energetikos sektorių pertvarkysime, nes jie yra problema;
- LRT reformuosime, nes ten yra problema;
- Krašto apsaugą prižiūrėsime, nes ten suksis milijardai;
- Užsienio politiką keisim, nes ji netinkama.
Mūšis vyko žiaurus ir negailestingas.
Pradžioje naujoji valdžia įrašė siekius programoje ir pradėjo garsiai apie juos kalbėti.
Vėliau bandė paskirti savo žmones į kertinius postus.
Taip pat planavo keisti įstatymus, kai kuriems pataisas parengė ir pradėjo stumti.
Į mūšį prieš tuos, kurie norėjo pertvarkų, stojo visas pulkas: opozicinės politinės partijos, Prezidentūra, socialinių tinklų įtakotukai, gatvės protestuotojai ir be abejo nematoma visuomenei pusė, bet įtakingiausia ir gudriausia.
Kovai buvo panaudotos visos įmanomos priemonės ir šalies viduje, ir užsienyje. Kreipėsi į tarptautines organizacijas, užsienio valstybes, net europarlamentą iš letargo miego prikėlė ir privertė stoti į kovą prieš iškilusią mirtiną grėsmę lietuviams – Rusijos karinę agresiją, oi, ne, apsirikau, žodžio laisvę ir demokratiją.
Kova baigėsi valdančiųjų pralaimėjimu. Grįžo stabilumas.
Dėl energetikos – vadovai apginti, prezidentas gynė iki paskutinių savo reputacijos likučių, aukojo viską, net kultūros ministerijos ministerio postą.
Dėl KGB agentų opozicija kartu su pozicija sužaidė visų „mulkinimo“ žaidimą ir nusprendė nieko neviešinti, viską palikti taip kaip yra. Mes prisiekėme juos saugoti ir puoselėti.
Dėl LRT – vadovai išsaugoti, grėsmė neutralizuota, o tai kas vyksta Seime, giliai dzin. Gali priimti bet ką, kol esame valdžioje, tol darysime taip kaip mums naudinga. Kadrai sprendžia viską, ar gi neteisingai kalbėjo Vladimiras Iljičius Leninas.
Dėl Krašto apsaugos tyla, stabilumas ir visiškas dominavimas prieš Seimą. Nekiškit nosies, ten kur nereikia. Kelkite rankas ir tylėkit, nes mes užsiimame gynyba.
Užsienio politika liko tokia pati kaip prie Gabrieliaus – kvaila, be abejo, gal dar kvailesnė ir žalingesnė Lietuvos visuomenei.
Tuo būtų galima užbaigti šią laidą, tačiau norisi pakalbėti apie priežastis. Kovoja dvi jėgos. Viena už tai, kad būtų pertvarkos tam tikrose srityse, kita už tai, kad liktų sistema nepaliesta.
Jie, kovotojai už pertvarkas, nėra vieningi, susiskaldę, žiūri į skirtingas puses, nežino ko nori.
Jie neturi vieno, visus jungiančio, turinčio autoritetą lyderio, kuriuo žmonės pasitikėtų ir tikėtų.
Jie silpni, jie atsitraukia, neužbaigia kovos nei vienoj srity, pasiduoda ar palieka viską be kovos.
Jie neturi resursų, pinigų, žmonių, medijos ir įtakotukų. Jie neturi kariuomenės, kuri būtų pajėgi kovoti ir ginti jų interesus.
O gal jie tiesiog yra sistemos dalis. Pabandė perimti finansinių srautų kontrolę, paskirti reikiamus žmones į įtakingus postus ir sukti biznį sau, savo naudai, o ne visuomenės, valstybės.
O gal jie tiesiog tokie patys kaip anie – nori valdžios verslui sukti.
Jei jie tikrai kovotų už valstybės interesus, visuomenę, tai atsirastų pagrindas vienytis ir veikti kartu. O dabar… kita istorija, kaip nebūtų gaila.
Prisileidžiame visuomenės atliekų į valstybės tarnybą, nieko nedarome, tik stebimės ir bėdavojame, kaip pasyvūs kentėtojai, laukdami sekančios mus išgelbėsiančios gerosios „valdžės”. Mes neverti geresnės. ..
Sąjūdininkai, vėliau virtę konservatoriais , greitai gavo sprigtą į nosį – iš buvusių komunistų vadovaujamos tautos. Buvę komunistai, virtę socdemais, grįžę valdion irgi nuvylė tautiečius. Tai kas jiems,tautiečiams, gali įtikti? Paksas, Uspaskich, Žemaitaitis? Gal tame problema?
Nenukrypkim nuo pagrindinio dalyko – konservatoriškos beretės pavirto Che beretėmis.
Kokia ten politinė kova moralinėje korupcijoje paskendusioje valdžioje?
Kapsukėje išduotus išgalvotos istorijos mokslų diplomus ir suteiktus mokslinius laipsnius reik kuo skubiau panaikint, nes šie rupūžiokai dabar laisvai išdrįso palaikyt Epštaino koaliciją kartu dezi LRT pseudo politinėmis plaštakėmis – gelbėt Rusiją ir kartu draskyt Ukrainą. Pačiame Vilniaus centre dvimetriniai paaugliai viešai drįsta diskutuot, kad mus reik naikinti arba kad naikins su ugnele ir nieko padaryt negali, kai esi bejėgis ir bijai policijos, teisėjų, kagebistų ir t.t. Kai mūsų senolės labiau pasitiki mafija, sukčiais nei policija ar bankininkais ir t.t. Ta moteriškė Žemaitijoje, kurią apgavo sukčiai net banko darbuotojoms išrėkė, kad nei jais, nei policija nepasitiki, o labiau linkusi tikėt mafijozais ir viską jiems atiduot, kad tik netektų jos turimas kapitalas apsišaukėliams. O nusigyvenome, – pasakytų Gorbis, jei dar būtų gyvas. Va, iki ko privedė desovietizacijos atsisakymas.