JAV kariuomenės lyderiai bandė reaguoti į Kongreso pasipiktinimą dėl Pentagono sprendimo šį mėnesį netikėtai atšaukti daugiau nei 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje.
Laikinasis kariuomenės štabo viršininkas generolas Christopheris LaNeve per kariuomenės biudžeto svarstymą teigė, kad įsakymą sustabdyti planuotą 9 mėnesių 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės, priklausančios 1-ajai kavalerijos divizijai, rotaciją į Rytų Europą davė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas.
LaNeve ir kariuomenės sekretorius Danas Driscollas sakė, kad apie sprendimą buvo informuoti ir su jais konsultuotasi, tačiau tikslaus sprendimo priėmimo laiko neatskleidė. Gegužės 1 d. dalinys jau ruošėsi dislokacijai: buvo išsiųsta pažangioji komanda ir pradėtas technikos gabenimas į užsienį.
Kariai apie sprendimą viešai pradėjo kalbėti ankstyvą antradienio rytą, o trečiadienį įsakymą patvirtino „Army Times“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
LaNeve teigė, kad sprendimą „per pastarąsias dvi savaites“ priėmė Gynybos departamentas kartu su generolu Alexusu Grynkewichiumi, JAV Europos vadavietės vadu ir NATO pajėgų vyriausiuoju sąjungininkų vadu Europoje.
LaNeve ir Driscollas mėgino sumenkinti šio žingsnio reikšmę, vadindami jį įprastų pajėgų peržiūrų dalimi.
„Mes nuolat palaikome ryšį su Gynybos sekretoriaus biuru ir kovinių vadaviečių vadais. Tai nėra bandymas ką nors nuslėpti“, – Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete sakė Driscollas.
„Tokie pokalbiai vyksta nuolat, kiekvienais metais, o kariuomenė visada pasirengusi perkelti pajėgas ir techniką pagal kovinių vadų ir karo sekretoriaus nurodymus“, – pridūrė jis.
Tačiau įstatymų leidėjai suabejojo sprendimo laiku ir motyvais. Respublikonas Donas Baconas pareiškė, kad šis žingsnis siunčia „siaubingą signalą Rusijai ir mūsų sąjungininkams“.
Baconas teigė kalbėjęsis su Lenkijos vadovais, kurie buvo „priblokšti“ šio sprendimo. Pasak jo, generolas Grynkewichius taip pat išreiškė abejonių dėl įsakymo ir perspėjo, kad jis nėra be rizikos.
„Tai antausis Lenkijai. Tai antausis mūsų draugams Baltijos šalyse. Ir, manau, tai antausis šiam komitetui, nes mes jau buvome nustatę Pentagonui apribojimus dėl tolesnio pajėgų mažinimo Europoje po to, kas nutiko Rumunijoje“, – sakė Baconas.
CNN ketvirtadienį pranešė, kad Hegsethas šį sprendimą priėmė siekdamas spausti Europos valstybes stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
CNN taip pat skelbė, kad Hegsetho nurodymu buvo atšauktas planuotas 3-iojo bataliono, 12-ojo lauko artilerijos pulko dislokavimas Vokietijoje, o Europoje ketinama panaikinti vadovybę, atsakingą už tolimojo nuotolio raketų sistemas.
Ši žinia pasirodė po gegužės 1 d. pranešimo, kad JAV išves 5 tūkst. karių iš Vokietijos. Pasak Pentagono pareigūnų, toks sprendimas priimtas peržiūrėjus „teatro poreikius ir situaciją vietoje“.
Tačiau kritikai tvirtina, kad tai yra savotiškas kerštas NATO šalims, kurios neprisidėjo prie JAV veiksmų prieš Iraną. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO sąjungininkes dėl nepakankamų investicijų į gynybą ir kovą pareiškė, kad NATO laukia „bloga ateitis“, jei šalys nepadės ginti Hormūzo sąsiaurio.
„Jeigu atsakymo nebus arba jis bus neigiamas, manau, kad tai NATO ateičiai reikš labai blogus dalykus“, – „Financial Times“ sakė D. Trumpas.
Kariuomenės vadovai nenurodė, kiek karių paveikė šis sprendimas ir kiek jų dabar turės grįžti į Fort Hudą, kuriame dislokuota brigada.
Šis įsakymas aukštyn kojomis apvertė mažiausiai 4,5 tūkst. karių gyvenimus. Daugelis jų jau ruošėsi išsikelti iš namų, sandėliuoti daiktus ir perkelti šeimas.
Sprendimas taip pat kainavo milijonus. „Army Times“ peržiūrėtoje vidinėje žinutėje vienas brigados narys apskaičiavo, kad technikos transportavimo ir pakrovimo išlaidos siekia apie 4 mln. dolerių.
Laikinasis Pentagono spaudos sekretorius Joelis Valdezas ketvirtadienį sakė, kad tai „nebuvo netikėtas paskutinės minutės sprendimas“, tačiau įstatymų leidėjai tokį vertinimą atmetė. Respublikonas Austinas Scottas pareiškė nesuprantantis, „kaip toks teiginys gali būti teisingas“.
„Tai svarbūs sprendimai, ir daugeliui šio komiteto narių jie atrodo kaip paskutinės minutės sprendimai“, – sakė Scottas.
LaNeve ir Driscollas pabrėžė, kad eidami štabo viršininko ir sekretoriaus pareigas jie atlieka administracines funkcijas ir neturi įgaliojimų priimti operatyvinių sprendimų.
Dažnos LaNeve’o nuorodos į įstatymus, reglamentuojančius ginkluotųjų pajėgų struktūrą, bei vengimas tiesiai atsakyti į klausimus suerzino ne vieną komiteto narį.
„Šis komitetas labai daug dėmesio skyrė pajėgų dislokavimui Europoje, o EUCOM sprendimai negali būti priimami be konsultacijų su mumis, kaip reikalauja įstatymas. Tokių konsultacijų nebuvo, todėl mes nežinome, kas čia vyksta, bet galiu aiškiai pasakyti – mes tuo nepatenkinti“, – sakė komiteto pirmininkas Mike’as Rogersas.
„Tai gana dramatiškas paskutinės minutės sprendimas – atšaukti pajėgų siuntimą“, – pritarė komiteto reitingo narys demokratas Adamas Smithas. „Jeigu už to slypi kažkokia strategija, tuomet jūs turėtumėte ją žinoti ir paaiškinti mums.“
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių.
JAV Europos vadavietė į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.
militarytimes.com
Jei Hegsetho valia būtų, jokių amerikiečių karių apskritai nebūtų Europoje. Ir turbūt ne tik Europoje.