Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. KT21-N5/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR, 2025-05-29, Nr. 2025-09482) peržengta valstybės tarnyboje esančių pareigūnų Konstitucijos normomis suteikta funkcinė kompetencija.
Skaitant Konstitucinio Teismo nutarime besikartojančias prielaidas dėl reikalingumo kitaip reguliuoti kai kuriuos žmonių artimo bendravimo santykius, susidaro įspūdis, kad teisininkai, atliekantys Konstitucinio Teismo teisėjų funkcijas, dažnai painioja lytinę orientaciją ir lytinę savastį. Lytinis potraukis ir biologinė tikrovė nėra tapatūs reiškiniai, todėl jų nereikėtų painioti.
Tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį į kitą minėto Konstitucinio Teismo nutarimo aktualiją, kuri svarbi visuomenės savivaldos pagrindams ir valstybingumo kultūrai. Todėl tenka pažymėti, jog kelia susirūpinimą Konstitucijoje nustatytas Konstitucinio Teismo funkcinės kompetencijos ribų peržengimas, kas gali būti vertinama, kaip kėsinimasis į valstybingumo pagrindais nustatytą tautos savivaldos tvarką.
Vertinant Konstitucija nustatytas ir faktiškai vykdomas Konstitucinio Teismo funkcijas, matosi akivaizdus nesutapimas. Pagal LR Konstitucijos 102 str. 1 dalyje sumodeliuotą funkcinę kompetenciją ,,Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.”
Be to, Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
„1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.”
Pagal Konstitucijos teksto turinį nei priimamų sprendimų, nei teikiamų išvadų apibrėžties ribose Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė nurodinėti Tautos atstovybei kaip įstatymų leidėjui, kokius įstatymus jis turi priimti, reguliuodamas santuokos nesudariusių asmenų santykius.
Todėl Konstitucinio Teismo teisėjų anksčiau nurodytame nutarime išreikšta pozicija, kad, „įstatymų leidėjas, (…) turi nustatyti tokį visuminį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama apsauga būtų pakankama, apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, aspektus”, yra Konstitucija suteiktų įgaliojimų viršijimas.
Turint galvoje, jog tai daro didelę žalą fizinių asmenų lojalumui savo valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, tokia Konstitucinio Teismo teisėjų viešu aktu išreikšta pozicija patenka į LR Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio reguliavimo sritį.
Todėl Generalinė prokurorė turėtų vertinti kiekvieno piliečio, nepriklausomai nuo jo pareiginių funkcijų, daromas veikas.
Nuomonė dėl prokurorų. Vienas dalykas yra tai, kad varna kerta akį kitai varnai tada, kai ši- negyva. Antras dalykas yra tai, kad teisėjai tai ne kokia nors nepilnametė E. Kusaitė, arba Lietuvos patriotė A. Laučienė.
Kusaitę turėtų apdovanoti Prezidentas už drąsa, ryžtą ir moralines vertybes. Ji, tai ne tie genijai ir kiti apsišaukėliai, tupintys krūmuose ir drebėdami keikiantys vidutiniokus arba tiesiog eilinius, paprastus lietuvius.
Joks teismas nekelia jokių bylų Konstituciniam Teismui todėl , kad galbūt ,gal , galimai KT jau yra išaiškines visiems kitiems teismams faktą ,kad bet kokios bylos kėlimas KTeismui ,prieštarauja Konstitucijai.
Teisingas ir reikalingas klausimas.