Karas Ukrainoje. Rusijos motorizuota brigada puolime: tarp „knygutės“ ir realybės

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

(atleiskit, ir vėl nesigavo trumpai)

Nusprendėme pažiūrėti, kokia šiuo metu yra skirtis tarp rusijos doktrininio puolimo operacijų standarto ir dabartinės situacijos „ant žemės“. T. y. palyginsime doktrininę rusijos motošaulių brigados puolimo operaciją iki 2022m. ir dabartinės motošaulių brigados/pulko, veikiančios Ukrainos fronte patirtį ir adaptaciją. Naudosime tik viešai prieinamą informaciją. Kodėl tai svarbu?

Doktrininis operacijų vaizdas dažnai (tiksliau nuolat) atsilieka nuo realaus vaizdo mūšio lauke, kadangi popierius visada yra senesnis už veiksmus ir patirtį ant žemės.

Priešo operacijų organizacija turi įtakos svarstant apie įsigijimus, savų vienetų struktūrą, jų taktinius sprendimus ir visa kita. Žinant doktrininį ir realų operacijų santykį ir jo dinamiką, tai įgalina kariuomenę organizuoti, mokyti, aprūpinti dalinius tokiu būdui, kad vienetai būtų pasirengę atremti tokio pobūdžio veiksmus bei primesti savo mūšio ritmą.

Pratybų ar karo metu planuojant operacijas yra toks dalykas kaip „doktrininė priešo skaidrė“, kuri naudojama kaip šablonas įvertinti kur, kaip, kokiomis pajėgomis priešas gali atakuoti ir kur gali telkti esminį veiksnį. Kartu su realia žvalgybine informacija „nuo žemės“, tai didelė pagalba vadui, leidžianti sudaryti pavojingiausią priešo veiksmų eigos variantą ir taip pasirengti savo efektyviausią planą. Tad „doktrininės priešo skaidrės“ vaidmuo yra svarbus.

Taigi, važiuojam.

Tinginiams pradėsime nuo apibendrinimo:

Ukrainos dronų pajėgumas, veikiantis sinergijoje su elektronine kova, artilerija, kitomis ugnies priemonėmis ir įgalintojais, manevru, karo inžinerija ir fortifikacija pakeitė rusijos puolimo operacijų struktūrą ir naudojamą taktiką taktiniu lygiu (pvz. motošaulių brigada), kas ženkliai sumažino rusijos vienetų pajėgumą pasiekti puolimo operacijų doktrininius tikslus.

Atsižvelgdamas į esamą situaciją ant žemės, agresorius sparčiai adaptuojasi taikydamas maksimaliai paprastus ir efektyvius technologinius bei taktinius sprendimus (EW, dronai, KAB‘ai, mažų grupių šturmai ir kt.).

Tačiau rusijos motošaulių brigados/pulko puolimo operacijos pasikeitė ne todėl, kad tai natūrali agresoriaus transformacija, o todėl, kad Ukrainos pajėgos jas privertė keistis. Jei tik turėtų galimybę, rusijos pajėgos „senais“ metodais bandytų pasiekti aukštesnius nei dabar doktrininius tikslus. Todėl jei potencialios agresijos metu priešas taktiniu lygiu nesutiks tinkamo technologinio ir taktinio pasipriešinimo, kartu su senuoju puolimo didelėmis pajėgomis bagažu ir naująja technologine bei taktine adaptacija, agresoriaus taktiniai vienetai puolime gali būti gerokai sunkesnis priešas nei iki 2022 m.

Tai Lietuvos kariuomenės vienetams taktiniu lygiu (batalionas-brigada/rinktinė) kelia elektroninės kovos, oro gynybos, mūšio lauko stebėjimo realiu laiku, paramos ugnimi/„deep strike“, V2, karo inžinerijos ir fortifikacijos (ypač vystantis operacijai ir mūšiui, t. y. naujų gynybos rajonų įengimas), logistikos ir jos apsaugos iššūkius.

Teritorijos ir gynybos gylio neturime daug, tad vargu ar turėsime prabangą mainyti laiką į teritoriją. Tuo tarpu agresoriui tokie mainai labiau nei tinka. Todėl dar aštriau kyla klausimas dėl kritiškai svarbaus manevro/kontratakos pajėgumo sukūrimo (brigada „Geležinis vilkas“) ir jo plėtimo (brigada „Žemaitija“, KASP), kas neleistų priešui įsitvirtinti ir vystyti sėkmės.

Sumenkusi ir taktine prasme pakitusi agresoriaus taktinio lygmens (brigados/pulko – divizijos) oro gynybos sistema suteikia potencialų pranašumą sąjungininkų aviacijai ir atakos sraigtasparniams naikinti priešą. Tačiau šis potencialus pranašumas nebus įveiklintas, jei Lietuvos kariuomenės taktiniai vienetai nebus pajėgūs spręsti aukščiau įvardintų iššūkių.

Moralas

Visa tai yra daroma. Taip, norėtųsi greičiau. Visko reikėjo vakar. Kartais viskas juda per lėtai. Arba pajuda tik visuomenei primygtinai pastūmus. Mes visi mokomės kartu. Tačiau jei yra gudresnių ir geriau iš patirties (FB ir Google netinka) suprantančių ko konkrečiai reikia, mokančių vykdyti tokio masto pirkimus, geriau žinančių procedūras – turbūt LK ir KAM jus mielai išklausytų

Tuo pačiu norėtųsi, kad mes visi (nuo studento iki politiko), nesupaprastintumėme sudėtingų ir kompleksinių dalykų. Padėkime vystyti visą apimančią gynybą, su pilna įrankių dėže, o ne ragintume stovyklauti „dronai vs tankai vs gynybos linija vs artilerija“. Viskas yra ne su dalybos, o su pliuso ženklu. Paklauskite kurio nors Ukrainos brigados vado – ar jis sutiktų, kad jo vienetas netektų dronų, tankų arba artilerijos? Tikėtina apie save išgirsit daug anatominių naujienų.

Taigi, reikalas rimtas. O dabar parakomanai – neriam gilyn.

Motošaulių brigados puolime tikslas

Pagal knygutę, iki 2022 m. rusijos motošaulių brigadai puolime kelti trys tikslai:

• Sunaikinti pirmą priešo gynybos ešeloną ir įsitvirtinti 5km nuo atakos pradžios linijos.
• Sunaikinti priešo pirmo ešelono rezervą ir įsitvirtinti 15 km nuo atakos pradžios linijos.
• Sunaikinti priešo divizijos lygmens rezervą ir įsitvirtinti 30 km nuo atakos pradžios linijos.

Gal ir galime su dideliu pritempimu teigti, kad pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis rusams pavykdavo pasiekti šiuos standartus (ypač Pietų kryptyje). Tačiau vėliau, kai buvo atakuojama ukrainiečių parengta gynyba, puolimo tempas pagrindinėje pastangų kryptyje (t. y. turint persvarą pajėgomis, rezervais ir resursais) buvo matuojamas šimtais metrų. Kai rusų motošaulių brigada priartėdavo bent prie antro tikslo, praeidavo mėnesiai, ir toje brigadoje tarnaudavo visai kiti žmonės (nes ankstesni būdavo pasibaigę).

Organizacija. Panašu, kad nuo 2022 m. motošaulių brigados organizacija puolime pakito.

Iki 2022 m. motošaulių brigada (arba jos pagrindu sudaroma bataliono taktinė grupė) rusijos karinėje mintyje buvo matoma kaip gana autonomiškas vienetas, tačiau plataus masto konvencinis karas padiktavo integruotą veikimą divizijos sudėtyje. Be to, imama grįžti prie sovietmečiu veikusios divizijos-pulkų struktūros. Tiesa, 2025 m. vis dar nemaža dalis rusų divizijų sudarytos iš brigadų.

Šalia vadovavimo ir valdymo, manevrinio, paramos ugnimi, logistinio, apsaugos elementų atsirado ženklus galios daugiklis – dronų pajėgumas. Šį pajėgumą brigados lygmeniu galime sąlyginai pavadinti kuopa ar net batalionu. Taip pat šis pajėgumas veikia ir lygiu žemiau, t. y. batalione. Dronų padaliniai ir integruoti jų elementai vykdo žvalgybos, atakos, elektroninės kovos, oro gynybos (atakuoja priešo žvalgybinius dronus), logistines ir kitas užduotis.

Savas ir priešo dronų pajėgumas automatiškai gerokai išplėtė rusijos motošaulių brigados elektroninės kovos pajėgumus. Iki 2022 m. brigadose veikė elektroninės kovos kuopa, tačiau nuo to laiko jos gerokai sustiprėjo ir tikėtina išsiplėtė (galimai yra pajėgumai ir batalionuose). Tai leidžia atverti dangų savo dronų operacijoms, apsisaugoti nuo ukrainiečių dronų, vykdyti elektroninę žvalgybą, priešo klaidinimą.

Pakito ir manevrinių vienetų organizacija

Žinoma, išliko tradicinis skirstymas į batalionus, kuopas, būrius, skyrius. Tačiau 2024–2025 m. batalionuose atsirado bent viena šturmo kuopa. Atsižvelgiant į efektyvų Ukrainos pajėgų dronų, artilerijos darbą, rusijos brigadoms iškilo aštrus poreikis 1) saugoti sparčiai nykstančią šarvuotą techniką ir 2) sparčiai prasiveržti nuo atakos pradžios linijos iki atakos objekto. Dėl to pradėti naudoti motociklai, lengva civilinė technika, bagiai, kvadrociklai. Antai šturmo kuopai pagal tabelį numatyti 30 motociklų, 20 kvadrociklų, 6 bagiai.

Galima prisiminti ir pranešimus apie oro desanto pajėgų pulkuose veikiančias/veikusias „šturmo kuopas“. Jos struktūroje turėjo 3–5 šturmo būrius, žvalgybos skyrių/būrį (su dronais), atskirą dronų būrį (žvalgybos ir atakos dronai), paramos ugnimi būrį (automatiniai granatsvaidžiai, sunkieji kulkosvaidžiai, minosvaidžiai). Sunku pasakyti ar tai nuolatinis, ar formuojamas tik konkrečiai operacijai padalinys.

Mūšio funkcijos

Vadovavimas ir valdymas. Tikėtina, Ukrainos netiesioginės ugnies (artilerija ir MLRS) ir dronų efektyvumas paskatino brigados priešakinę ir pagrindinę vadavietes puolimo metu perkelti giliau į už užnugarį. Pagal knygutę brigados V2 pajėgumas puolimo metu yra 3–5 km nuo kontaktinės linijos, tačiau dabar tikėtina rusai vengia brigados lygmens štabus laikyti taip arti kontaktinės linijos ir juos atitraukia už efektyvaus artilerijos ir dronų ugnies atstumo. Pvz. Kursk operacijos metu 2024 m. gruodį, t. y. jau rusams perėmus iniciatyvą ir vykdant puolimą, rusų 155-os jūrų pėstininkų brigados štabas buvo įsikūręs Rylsk, t. y. apie 40 km nuo kontaktinės linijos. Tiesa, tą kartą nepadėjo – štabą ukrainiečiai surado ir sunaikino.

Žvalgyba

Iš esmės žvalgyba vykdoma dronų ir elektroninės žvalgybos pagalba. Ne todėl, kad rusai pasiekė tokį technologinį lygį, bet todėl, kad dėl dronų pagalba nuolat stebimo mūšio lauko rusų pėsčiąsias ar mobilias žvalgų grupes ukrainiečiai gana greitai eliminuoja. Žvalgybinių dronų aktyvumas itin didelis, gali palaikyti 24/7 intensyvumą. Brigados puolimo ašyje aptikus aukštos vertės taikinius ar didelį priešo pajėgų susitelkimą, galima panaudoti balistines ar sparnuotąsias raketas Iskander, kurios yra armijų grupės vado žinioje.

Naudojama rusijos kariuomenėje visais laikais gana populiari žvalgyba mūšiu. Pradiniame karo etape tai buvo nedidelės mechanizuotos ar motorizuotos grupės, kurios ugnimi ir manevru testuodavo ukrainiečių gynybą, identifikuodavo priešo ugnies sistemą bei pozicijas, o po to prasidėdavo šturmas. „Wagner“ eroje daugiau naudotos mažos „tų kurių negaila“ pėstininkų grupės, kurios vienkartinėmis atakomis vykdė aukščiau minėtas funkcijas. Dabar dažniau fiksuojamos tokio pobūdžio motociklininkų atakos. Tačiau tai nereiškia, kad kažkuri iš šios žvalgybos mūšiu priemonių nebėra naudojama, negalima atmesti ir šių taktikų kombinavimo atvejų.

Logistika. Dėl Ukrainos netiesioginės ugnies (artilerija ir MLRS) ir dronų efektyvumo puolančios brigados aprūpinimo rajonai taip pat pasitraukė giliau į užnugarį. Tikėtina, pagrindiniai šaudmenų ir degalų paskirstymo į vienetus rajonai įrengiami bent dvigubai didesniame nuotolyje nuo kontaktinės linijos nei pagal „knygutę“, t. y. nuo 15 km pasistumiami apie 30 km. Tai puolantiems bei paramą ugnimi teikiantiems vienetams lemia ilgėjančias tiekimo grandines kontaktinėje linijoje.

Apsauga

Pagal knygutę brigados oro gynybą puolimo metu gali vykdyti du oro gynybos batalionai. Vienas jų dengia pirmąjį puolimo ešeloną, o antras – BraG‘ą, t. y. brigados artilerijos grupę (apie ją vėliau). Ukraina nors ir išsaugojo aviaciją, tačiau jos vaidmuo kontaktinėje linijoje nėra lemiantis. Todėl agresorius oro gynybą ir taktinį atgrasymą didžia dalimi užtikrina savo naikintuvų persvara, o trumpo nuotolio oro gynybos sistemas siekia atitraukti į užnugarį (dėl jau ne kartą minėtų ukrainiečių efektyvių žvalgybos ir atakos ugnimi pajėgumų) saugant tą patį BraG‘ą, V2 pajėgumus, logistiką ar perkeliant į gynybos gilumą dengti užnugario rajonus (šaudmenų sandėliai, naftos perdirbimo gamyklos ir kt.). Negalima teigti, kad pirmas ešelonas visiškai paliekamas be oro gynybos, tačiau sistemų tikėtina yra mažiau, jos išdėstytos platesniame ruože. Tačiau ši tendencija ukrainiečiams leidžia gana sėkmingai rengti lokalius aviacijos smūgius tuose ruožuose, kur agresorius nėra sukūręs ilgalaikės oro gynybos sistemos, pvz. Kursko kryptyje. Šias galimybes pagerina bendras oro gynybos sistemų trūkumas rusijos pajėgose, jų techninis netobulumas bei ilga kontaktinė linija.

Gerokai didesnė problema puolančiai brigadai yra ukrainiečių dronai. Apsaugą nuo ukrainiečių žvalgybinių dronų vykdo dronai-kamikadzės, atakos dronus trikdo elektroninės kovos priemonės bei prie pozicijų įrengiami tinklai, perdangos ir kt. pasyvios priemonės.

Pagal „knygutę“ ir realybėje puolimo metu brigados prieštankinės priemonės matomos kaip pajėgumas, galintis apsaugoti nuo ukrainiečių mechanizuotų pajėgų kontratakų. Vengiant Ukrainos žvalgybinių dronų, PTRK priemonės įrengiamos flanguose esančiuose miškeliuose, neretai prieš puolimą juos papildomai išsivalant.

Brigada, kartu su kitais divizijos vienetais siekia apsaugoti savo logistiką. Tam priskiriami papildomi apsaugos vienetai, dėl dronų grėsmės skiriami papildomi EW ir oro gynybos pajėgumai, keliai dengiami tinklais.

Inžinerija. Pagal knygutę rusijos motošaulių brigada puolimo metu turi priskirtą inžinierių kuopą arba batalioną, kuri turėtų paruošti mūšio lauką puolimo operacijai. Šis veiksmas susideda iš eilės dedamųjų, tačiau bene patys svarbiausi yra šie:

Išminuoti šturmo grupių judėjimo maršrutuose priešo įrengtus minų laukus ir išvalyti kitas inžinerines kliūtis. Realybėje ši užduotis dažniausiai skiriama specializuotai technikai, pvz. UR77. Tiesa, šį darbą gali atlikti ir pėstininkai, tačiau dažniausiai jie tai daro naktį, „vedami“ dronų.

Užminuoti puolimui besirengiančios brigados flangus tam, kad priešas nesugalvotų kontratakuoti. Tam taip pat naudojama technika, pėstininkai-inžinieriai naudojami rečiau. Ypač dažnai naudojama distancinio minavimo technika, pvz. MLRS į tam tikrą rajoną išaunant minų grupes. Tuo pačiu aktyviai minavimui naudojami ir dronai, ypač stengiantis minuoti ne tik flangus, bet ir besiginančiųjų užnugaryje esančius logistinius ir rotacijų kelius.

Įveikti vandens kliūtis, pvz. upes. Pagal knygutę tam yra skiriamos įvairios tiltatiesės ir pontoninės perkėlos. Realybėje jas agresorius plačiai bandė naudoti 2022 m., tiesa patirtis nėra itin teigiama. Antai bandant keltis per upę Severskyi Donets prie Serebrianka rusai patyrė sutriuškinimą. Tuo metu agresoriaus brigados dydžio vienetas įsirengė keletą perkėlų per upę ir pabandė forsuoti vandens kliūtį. Ukrainos pajėgos dronų ir kitų žvalgybos priemonių pagalba užfiksavo tokias pastangas ir koncentruota artilerijos ugnimi iš rikiuotės išvedė 70–80 technikos vienetų (t. y. dviejų batalionų technikos skaičius), teigiama kad sunaikinta apie 500 agresoriaus karių, sužeistųjų skaičius nežinomas. T. y. brigada iš esmės neteko kovingumo. Pastaruoju metu agresorius specialią techniką vengia naudoti šturmų metu, kontaktinėje linijoje vandens kliūtis įveikinėja valtimis, mažomis pėstininkų grupėmis.

Persvara ugnimi

Rusijos kariuomenė ir toliau yra artilerijos kariuomenė. Kaip ir anksčiau brigados puolimo metu gali būti formuojami BraG‘ai (brigados artilerijos grupės), t. y. prie brigados turimo artilerijos bataliono (artileristiškai – diviziono) gali būti priskiriamas dar vienas haubicų ir vienas MLRS batalionas. Tiesa, yra niuansas. Dėl mūšio lauką ir artilerijos darbą pakeitusių dronų (dėl žvalgybos dronų tikslesnė counter battery fire bei atakos dronų smūgiai), agresoriaus artilerija vargu ar laikosi ankstesnės doktrininės nuostatos prieš puolimą pritraukti artileriją iki 4 km nuo kontaktinės linijos (ar net arčiau). Tuo labiau, rusijos artilerijos padaliniai ir atskiri pabūklai priversti vengti ilgą laiką šaudyti iš stacionarių pozicijų. Taikomi šie ir kiti taktiniai sprendimai:

• „judu-dengiu“, t. y. viena ugnies priemonė (rečiau padalinys) šaudo, kita juda į ugnies poziciją ir taip keičia viena kitą;
• „karuselė“ (pabūklai turi 3–4 pozicijas ir atlikę šūvius traukiasi ir užima naują poziciją);
• šaudymas iš uždarų pozicijų, t. y. pabūklas paslėptas apkase, uždengtas perdangomis, užmaskuotas, atlieka šūvį ar kelis, vėl pasitraukia į apkasą (savaeigė haubica įvažiuoja į apkasą, statcionarus pabūklas tiesiog uždengiamas perdangomis);
• atstumai tarp pabūklų didinami (pagal knygutę galėdavo siekti 40–50 m., tačiau realybėje pabūklų pozicijos parenkamos pagal vietovę, t. y. paslepiant jas miškeliuose ar kitose mažiau pastebimose pozicijose, taigi atstumai tarp pabūklų gali siekti kelis šimtus metrų);
• „klajojantys“ pabūklai, t. y. savaeigė haubica gauna atsakomybės rajoną kuriame pasirenka eilę pozicijų, gavę ugnies užduotį išvažiuoja, iššauna keletą šūvių, tuomet traukiasi į užnugarį. Ši taktika labiau naudojama gynybos metu, bet negalima atmesti, kad gali būti taikoma ir puolimo metu.

Dėl žvalgybos dronų teikiamos galimybės realiu laiku ne tik rasti, stebėti taikinį (ar jų grupę), bet ir koreguoti artilerijos ugnį, bei įvertinti smūgių efektus, gerokai pakyla net senų sovietinių minosvaidžių ir artilerijos sistemų efektyvumas, taupomi šaudmenys, paramai ugnimi galima efektyviau išnaudoti ir kitas ugnies priemones (pvz. tankų ugnį iš uždarų pozicijų).

Jeigu agresorius turi persvarą elektroninės kovos priemonėmis ir dronais, rengdamasis puolimui jis priešakines priešo pozicijas pirmiausia bando sugriauti pigesniais dronais, o artileriją taupo / saugo nuo ukrainiečių counter battery fire.

Iki 2024 m. metų rusų dronistų vienetai būdavo laikomi giliau užnugaryje, tačiau dabar fiksuojamas bandymas juos stumti arčiau kontaktinės linijos ar net „įmesti“ į no man land, kad būtų galimybė šturmo metu pasiekti tolimesnius ukrainiečių gynybos ir logistinius rajonus (pavyzdys, Bahatyrio šturmas).

30 km ir toliau veikiantys atakos dronai yra kritiškai svarbi priemonė ne tik kontaktinėje linijoje, bet ir puolimo gilumoje, t. y. ukrainiečių logistiniuose rajonuose. Jie nukrauna dalį darbo nuo artilerijos ir terorizuoja priešo logistiką 10-30 km nuo kontaktinės linijos, kuria atgrasymo efektą (ukrainiečiai priversti ieškoti kitų kelių), reikalauja taikyti papildomas apsaugos priemones (tinklais apsaugomi keliai, stiprinama elektroninė gynyba ir kt.).

Pagal knygutę brigadai gali būti priskiriama aviacija. Tačiau realybė kiek kitokia.

Aviacija retai priskiriama brigadai, o yra divizijos ar armijos vado įrankis. Puolimo metu labai aktyviai naudojama aviacija, kuri iš 50–70 km KAB‘ais (o kartais iš 100 km atstumu) gali pasiekti taikinius brigados puolimo ašyje. Ukrainos pajėgos dėl modernių oro gynybos sistemų trūkumo nepajėgia susidoroti su šiuo iššūkiu.

Šturmo aviacijos smūgiai virš taikinių fiksuojami retai, tačiau pasitaiko tada, kai Ukrainos pajėgos kontaktinėje linijoje stokoja trumpo nuotolio oro gynybos sistemų (MANPADS). Tai fiksavome baigiamoje Bakhmut mūšio ir pradinėje Chasiv Yar mūšių stadijoje.

Sraigtasparniai puolimo metu naudojami retai, kadangi yra reali grėsmė patekti į ukrainiečių trumpo nuotolio oro gynybos sistemų ugnį. Ši problema rusams dar labiau gilėja ukrainiečiams pradėjus naudoti dronus, kaip sraigtasparnių medžioklės priemonę.

Tiesa, šturmo aviacija ir sraigtasparniai gali būti naudojami šturmo metu atakuojant iš atakuojančių gynybos gilumos, užvertus orlaivių nosis atakuojant į ukrainiečių gynybos gilumą „į plotą“.

Brigados puolimo ašyje aptikus aukštos vertės taikinius ar didelį priešo pajėgų susitelkimą, yra galimybė panaudoti balistines ar sparnuotąsias raketas Iskander, kurios yra armijų grupės vado žinioje.

Manevras

Motošaulių brigada/pulkas nėra savarankiškas/autonominis vienetas ir manevrą vykdo divizijos vado paskirtame atsakomybės rajone, sąveikoje su kitais divizijos vienetais. Pagal knygutę ir realybėje motošaulių brigada puolimą vykdo panašiame rajone. T. y. veikia apie 6 km į frontą, o puolimo objektas – 2 km pločio. Tai galime patvirtinti pažiūrėdami rusų 90-os tankų divizijos su priskirtais vienetais puolimo ruožą Pokrovsk sektoriuje. Jis yra beveik standartinis – 10–15 km. Pirmame divizijos ešelone gali veikti 2–3 brigados. Tad ir brigadų puolimo ruožas bus arti standarto.

Realybėje pakito doktrininis padalinių skleidimosi į rikiuotes normatyvas(palaipsniui skirstosi į mažius vienetus, kad jie būtų mažiau pažeidžiami ir lengviau valdomi). Iki 2022 m. batalionai formuodavo atakos kolonas už 8-12 km., kuopos 4–6 km, o būriai – 1–4 km nuo kontaktinės linijos. 600 m. buvo ta riba, kai „pagal knygutę“ pėstininkai palikdavo šarvuotą techniką ir prasidėdavo priešo pozicijų šturmas. Dabar dažnai matome, kad šturmo grupė nepriklausomai nuo jos dydžio, kolona (rečiau dviem kolonomis) pajuda nuo priešakinių savo pozicijų ir, remiant artilerijai bei dronams, maksimaliu greičiu bando pasiekti ukrainiečių pozicijas. Dažnai stengiamasi įvažiuoti į Ukrainos pajėgų gynybos rajoną, o tik tada išsilaipinus pradėti mūšį.

„Žvalgybos-diversinės“ grupės

Iki 2022 m. moto šaulių brigados puolimo taktikoje ir doktrinoje nėra „žvalgybinių – diversinių“ grupių elemento. Tiesą sakant jos neturi nieko bendro nei su žvalgyba, nei su diversijomis, tačiau abi kariaujančios pusės jas taip vadina. Jų užduotis – prasiveržti į ukrainiečių gynybos gilumą, užimti nedidelį placdarmą ir laikyti jį, sudarant sąlygas pagrindinėms pajėgoms pasiekti puolimo tikslus. 2014–2015 m. brigados ar kelių brigadų puolimo operacijoje priskirtos „žvalgybinės -diversinės“ grupės buvo naudojamos (operacija Logvinovo 2015 m.).

Po 2022 m. toks elementas yra naudojamas gana dažnai. Neretai šios grupės persirengia civiliais drabužiais ar ukrainiečių uniforma. Naudoja iš Ukrainos pajėgų perimtą, ar tiesiog ukrainietiškais taktiniais ženklais paženklintą techniką.

Iš esmės jos sudaromos dviem būdais:

aukštesnės vadovybės iniciatyva, siekiant įgalinti divizijos ar armijos operacijas. Brigados/pulko atsakomybės ruožas naudojamas kaip operacijos vieta, kai brigada bus žvalgybinės-diversinės grupės sėkmės išvystytoja. Čia gali būti naudojami visokie specnazai (pavyzdys -vamBzdžio operacija Kursk kryptyje).

brigados vadovybės iniciatyva, kai siekiama sukurti sąlygas brigados puolimui. Dažniausiai naudojami žvalgybos padaliniai ar šturmo kuopos (pvz. matėme nesėkmingą agresoriaus bandymą tokiu būdu prasiveržti į Kupjanską ir čia įsitvirtinti).

Tikėtina, kad liko puolimo ešelonais principas. Vienas iš tradicinių pavyzdžių – pirmame ešelone veikiantys du batalionai pralaužia priešo gynybą, likę du ir rezervas išvysto sėkmę. Tačiau ženkliai pakito šių operacijų dinamika ir detalės.

Retai arba išvis nematome pilnaverčių batalionų dydžio vienetų puolimo operacijų, ką jau kalbėti apie puolimą pirmu brigados/pulko ešelonu. Tam yra dvi tarpusavyje tampriai susijusios priežastys:

• Jau ne kartą minėtas ukrainiečių pajėgumas dronais ir artilerija naikinti agresoriaus šarvuotos technikos kolonas;
• Sumenkęs agresoriaus šarvuotos technikos parkas.

Dažniausiai atakuojama kombinuota grupuote, kurią sudaro mobilios nešarvuotos ir šarvuotos technikos šturmo grupės, t. y. dideliu greičiu „mirties zoną“ bando įveikti motociklininkai, kartu atakuoja ir šarvuotos ir nešarvuotos technikos grupės su pėstininkais. Taip pat taikomas atakų vilnimis principas, kai nuolat atakuojama mažomis grupėmis siekiant išvarginti ukrainiečių pajėgas.

Agresoriaus pajėgos pradedant nuo bataliono – brigados lygmens parankinėmis ir gamyklinėmis priemonėmis siekia minimizuoti ukrainiečių netiesioginės ugnies, dronų ir minų keliamus pavojus, t. y. šarvuota ir nešarvuota technika papildoma įvairiomis konstrukcijomis (tankai – vėžliai, tankai – ežiai, stogeliai, tinklai, volas, etc.) ir EW priemonėmis. Pasitaiko atvejų, kai priekyje važiuoja tokiu būdu paturbintas „ledlaužis“, o jį seka pagrindinės pajėgos.

Neretai šarvuotos technikos ir pėstininkų santykis neatitinka taktinių normatyvų, pvz. jei atakuoja šarvuotos technikos kuopa (10 technikos vienetų), tai pėstininkų gali būti būrys, t. y. trigubai mažiau nei priklauso pagal struktūrą. Pasitaiko ir atvirkštinių atvejų, kai viena ar dvi technikos priemonės į „nulį“ atsiveža gerokai daugiau pėstininkų nei struktūriškai turėtų vežti. Tai rodo agresoriaus brigadų/pulkų problemas užpildant šturmo padalinius technika, pėstininkais bei aukštą vadų motyvaciją pulti bet kokiomis sąlygomis, „nešvaistant laiko“ pergrupavimams.

Dėl dronų ir artilerijos grėsmės neretai (ne visada) šarvuota technika, nepriklausomai nuo jos šarvo storio (šarvuočiai, PKM, tankai) naudojami kaip pėstininkų pristatymo į „nulį“ priemonė. Atlikus šią užduotį ji pasišalina, palikdama pėstininkus be tiesioginės ugnies paramos.

Bandoma bet kokia kaina ir bet kokio dydžio pajėgomis užsikabinti už ukrainiečių pozicijų. Iš 30-ties šturmuotojų naujose pozicijose gali liki 2 kariai, ir agresorius tai matys kaip galimybę tęsti puolimą. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina rusų dronai bei artilerija, kurių tikslas – neleisti ukrainiečiams išsivalyti kad ir menko rusų pasistūmėjimo. Po kurio laiko siunčiamos naujos šturmo grupės, kol pralauža išplečiama ir galutinai įsitvirtinama.

Šturmo metu palaikomas aukštas puolimo temas ir intensyvumas. Lendama ten, kur lendasi, neretai (ne visada) be didelės taktinės prasmės, neaiški riba tarp įsitvirtinimo ir naujo gynybos ruožo šturmo. Jei Ukrainos pajėgos turi gerai įrengtas, minomis ir ugnimi pridengtas gynybos linijas (ne vieną liniją), geba operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir kurti statyti naujas gynybos linijas, turi mobilius rezervus/pajėgas kurios gali kontratakuoti, tai gali padėti stabilizuoti situaciją (Pokrovsk). Tačiau jeigu ukrainiečiai stokoja minėtų pajėgumų, dažniausiai tokios rusų operacijos būna sėkmingos (Velyka Novosylka operacija 2024 m.)

O ką manote jūs?