Tomas Viluckas, laikmetis.lt

Natūralu, kad mūsų šalies krikščionių dėmesio sulaukia Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatės į premjeres, laikinai einančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas Ingos Ruginienės vertybinės nuostatos. Žemiau pateikiama Ruginienės pozicija yra jos pasisakymų įvairiose platformose ir žiniasklaidoje apibendrinimas.

Religijos išstūmimas

Kandidatė akcentuoja valstybės ir religijos didesnio atskyrumo svarbą, pasisako prieš religinių įsitikinimų naudojimą priimant įstatymus, palaiko valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Duodama priesaiką Seime ji praleido sakinį „Tepadeda man Dievas“.

Genderizmas, LGBT ir abortai

Ruginienė aktyviai pasisako už lyčių lygybę, smurto prieš moteris prevenciją ir LGBTQ+ teisių užtikrinimą. Ji palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą, partnerystės įteisinimą tos pačios lyties poroms, lytiškumo ir reprodukcinių teisių švietimą mokyklose, taip pat nacionalinės strategijos nuo antisemitizmo, rasizmo ir LGBTQ+ diskriminacijos būtinybę.

Kaip ministrė, Ruginienė palaiko Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris numato valstybės kompensavimą nėštumo nutraukimo paslaugoms, taip pat pasisako už platesnį pagalbinio apvaisinimo kompensavimą. Ji pabrėžia, kad tokios paslaugos turi būti prieinamos ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, nes šie esą dažnai neturi galimybės naudotis kokybiškomis medicinos paslaugomis.

Tik translytiškumo klausimu ji neturi aiškios pozicijos.

Socialinis jautrumas

Ingos Ruginienės pasisakymai leidžia susidaryti nuoseklaus socialinio jautrumo politikės paveikslą. Ji, pavyzdžiui, palaiko studentų apmokamų praktikų įteisinimą, pritartų finansavimo socialinei apsaugai didinimui, remia skurdo mažinimo politiką ir įtraukią jos rengimo praktiką.

Politikė įsitikinusi, kad socialinės išmokos turi siekti bent minimalius vartojimo poreikius.

Kandidatė į premjeres I. Ruginienė finansų politikoje laikosi socialdemokratinių vertybių, akcentuodama socialinio teisingumo ir viešojo intereso svarbą. Siekia, kad socialinės išmokos atitiktų minimalius vartojimo poreikius.

Politikė kritikuoja Lietuvos banko pasyvumą ginant viešąjį interesą bei pasisako už aktyvesnį reguliavimą, kad finansinės paslaugos būtų prieinamos visiems, ypač regionuose gyvenantiems žmonėms.

Ruginienė taip pat nepritaria grynųjų pinigų atsisakymui, laikydama tai rizikingu sprendimu socialiai pažeidžiamoms grupėms. Jos finansinė vizija grindžiama lygybės, solidarumo ir valstybės atsakomybės principais.

Istorija, kalba, klimato kaita

Ruginienė pritaria ir paminklų asmenims, galimai prisidėjusiems prie Holokausto, pašalinimui iš viešosios erdvės.

Ji taip pat remia rusakalbių piliečių teisę puoselėti savo kultūrą bei kalbą ir pritartų tautinių mažumų kalbų vartojimui gatvių pavadinimuose jų dominuojamuose regionuose.

Ruginienė pritaria žmogaus poveikio klimato kaitai teorijai. Ji neigia tiek lengvųjų narkotikų legalizacijos, tiek ginklų platinimo naudą saugumui.

Ji taip pat neigiamai vertina Lietuvos ekonominių santykių su Kinija plėtrą ir pasisako už atsakomybės taikymą politikams, sulaužiusiems Konstituciją.

Leftizmo principai

Iš kandidatės į premjeres Ingos Ruginienės viešų pasisakymų matyti nuosekli kairiosios pakraipos vertybinė laikysena, ką iliustruoja, kad ir jos simpatijos Kamalai Harris ar Palestinos valstybingumui. Ji palaiko partnerystės įteisinimą tos pačios lyties asmenims, abortų ir pagalbinio apvaisinimo prieinamumą valstybės lėšomis, lytiškumo švietimą mokyklose bei religijos ir valstybės atskyrimą.

Toks vertybinis nuoseklumas leidžia manyti, kad Ruginienės pozicijos atitinka modernios leftistinės ideologijos principus, akcentuojančius socialinį jautrumą, kultūrinį liberalumą ir stiprią valstybės rolę viešojo intereso srityse.

Vitalijus Balkus, Veidaknygė

Kaip atrodo katastrofa padaryta savomis rankomis?

O gi pažiūrėkime į siūlomą ministrę-pirmininkę ir tai bus puiki iliustracija.

Tiesa aš nerėksiu apie tai, kad ponia Ruginienė be patirties. Kaip tik politinės patirties pas ją per akis. Jos biografija – klasikinė naujos kartos funkcionierės. Jokios patirties kuriančiajame sektoriuje ir visa karjera tai kilnojimasis iš vienų „visuomeninių“ (bet apmokamų) pareigų į kitas. Pokiliminiai žaidimai jai žinomi, tai politiniame poste tikrai neprazūs.

Čia aišku nieko naujo, nes ministrų su panašiais abejotinais gebėjimais turėjome per akis. Iš praėjusios vyriausybės prisiminkime Gentvilą Jr. ar Landsbergį Jr. Ir vėl gi čia dalykas dėsningas – su kiekviena Seimo kadencija jame lieka vis mažiau realų darbą dirbusių praktikų ir vis daugiau partinio planktono su gerais diplomais, bet nedirbusių jokio tikro darbo.

Ir čia atsiranda viena didžiausių problemų. Nežinantys realios problematikos tokie vadovai pasineria į dirbtinių „problemų“ pasaulį.

O tokių „problemų“ marios nuo tvarumo, žalumo, įtraukumo iki rūpesčio kažkokia teritorija, nežinia kur esančia ir nežinia kuriuo galu mums svarbia.

Iš dirbtinės problematikos ir visiško nesupratimo kaip pinigai uždirbami kyla jau piliečiams problema. Visoms liguistoms fantazijoms nuo tvarumų iki paramos galai žino kam reikės pinigų. Iš kur pinigai bus paimti? O gi pirmiausiai iš kuriančiosios klasės. Taip jau dabar po bolševikinių „reformų“ didžiausia mokesčių našta tenka tiems kas uždirba tarp 1,7 ir 3 tūkst. t. y. būtent viduriniąjai klasei. Patikėkite bus dar daugiau tų mokesčių. Ne už kalnų ne tik metinis automobilių mokestis, tačiau privaloma renovacija jūsų turimam būstui (ES direktyva jau čia pat) ir dar aibė kitos žalienos, tvarienos ir iškrypusios „teisingienos“.

Taigi ko galime tikėtis iš ministrės pirmininkės, kuri neturi jokios realios darbinės patirties, sprendžiant iš pasisakymų, turinčios antipatiją bet kokiai privačiai iniciatyvai ir dar nesidrovinčiai viešai rodyti palankumą atviriems leftistams ir, nepabijosiu žodžio, ekstremistams?