„Kam turi tarnauti D. Tusko nerimas?“ – klausia Lenkijos prezidento patarėjas Jacek Saryusz-Wolski po „Financial Times“ interviu, kuriame D. Tuskas suabejojo JAV lojalumu NATO

Jacekas Saryuszas-Wolskis „Facebook” paskyra

Saryuszas-Wolskis, ilgametis Vokietijos įtakos kritikas ir nacionalinio suvereniteto šalininkas, pasidalijo išsamiu istoriko atsaku į D. Tuską, iš esmės kaltindamas jį pernelyg dramatišku baimės kurstymu.

Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas ir buvęs „PiS“ europarlamentaras Jacekas Saryusz-Wolski suabejojo Lenkijos premjero Donaldo Tusko nerimą keliančio interviu laikraščiui „Financial Times“ motyvais. Šiame interviu premjeras abejoja Amerikos lojalumu Europos gynybai ir teigia, kad Rusija gali užpulti NATO „per kelis mėnesius“.

Kam turi tarnauti D. Tusko nerimas?

„Kam turi tarnauti D. Tusko nerimas?“ – klausia jis, prieš perpublikuodamas istoriko Sławomir Dębski tekstą.

Dębskis, anksčiau vadovavęs Lenkijos tarptautinių santykių institutui bei Lenkijos ir Rusijos dialogo ir supratimo centrui, iškart atkreipia dėmesį į D. Tusko nerimo „performatyvią kokybę“. Jis konkrečiai abejoja premjero teiginiu, kad Maskva gali užpulti NATO šalį „per kelis mėnesius“.




Anot istoriko, jei tai būtų nuoširdus D. Tusko rūpestis, reikėtų „neatidėliotinai atnaujinti visuotinį šaukimą į kariuomenę Lenkijoje, vykdyti visapusišką valstybės mobilizaciją ir galbūt skristi į Vašingtoną tiesiogiai pasikalbėti su prezidentu Donaldu Trumpu. Galų gale, taip elgiasi valstybės veikėjai, kai tiki, kad artėja karas.“

Siekis išgąsdinti visuomenę

Vietoj to, Dębskio teigimu, D. Tuskas siekia „išgąsdinti visuomenę, dramatizuoti akimirką ir pristatyti save kaip vienišą nacionalinio išlikimo sergėtoją“, nesvarstydamas galimo poveikio užsienyje. Tai gali lemti, kad Vašingtone gyvenantys sprendimų priėmėjai nematys „prasmės rimtai kalbėtis“ su Lenkijos vadovybe.

Istorikas taip pat pabrėžia, kad tikimybė, jog Rusija užpuls NATO „per kelis mėnesius“, yra beveik lygi nuliui, atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje. „Ji neturi nei politinės, nei karinės laisvės atidaryti antrą frontą prieš Aljansą“, – teigia jis.

„Rusija yra pavojinga, brutali ir revizionistinė. Tačiau ji nėra visagalė. Todėl tikrasis klausimas nėra tai, ar Maskva ruošiasi įsiveržti į NATO kitą mėnesį. Tikrasis klausimas – kodėl Lenkijos premjeras nusprendė kalbėti taip, lyg taip būtų“, – apibendrina Dębskis.

Noras įtvirtinti Europos supervalstybę Lenkijos saugumo sąskaita

Kitame įraše Saryuszas-Wolskis kritikavo D. Tuską dėl bandymo „išstumti Jungtines Valstijas iš Lenkijos ir Europos“, kartu keldamas abejones dėl NATO 5-ojo straipsnio. „Užuot daręs viską, kad įtvirtintų JAV buvimą Lenkijoje ir Europoje – pagrindinį mūsų saugumo garantą po Lenkijos ginkluotųjų pajėgų – D. Tuskas ėmėsi Jungtinių Valstijų išstūmėjo vaidmens“, – rašė jis.

Kitame įraše jis citavo straipsnį, kuriame teigiama: „Tuskas nori įtvirtinti Europos supervalstybę Lenkijos saugumo sąskaita.“

Saryuszas-Wolskis jau ilgą laiką kritikuoja Briuselio elitą ir jų iniciatyvas – nuo, jo vertinimu, žalingos žaliosios politikos iki karo Ukrainoje ar, jo manymu, nepalankaus „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimo. Pastaruoju klausimu jis pabrėžė, kad Lenkijos parlamentas turėtų neleisti D. Tuskui nusileisti Vokietijos interesams Lenkijos ūkininkų ir pramonės sąskaita.

Vokietijos įtaka Europos Sąjungoje kelia susirūpinimą kai kurioms valstybėms narėms, ypač toms, kurios pasisako už labiau suverenistinį požiūrį į Sąjungą.

Šią savaitę Saryuszas-Wolskis taip pat išreiškė paramą Nacionalinio susivienijimo atstovui Jordanui Bardellai, kuris pažadėjo kovoti su Berlyno „pernelyg didele įtaka“.

rmx.news

4 KOMENTARAI

  1. Ir arkliui aišku, kad čia krokodilo ašaros…Verkia kad burliokai užpuls…Ką užpuls gal Lenkiją? Jie to tik ir laukia…miega ir sapnuoja, kaip burliokai iš Karaliaučiaus srities užiminėja Suvalkų koridorių….Pabandytų….ir labai greitai išsipildytų lenkų svajonė pasiimti Karaliaučiaus kraštą visą….nes po antojo pasaulinio karo jiems atieko tik dalis…Užgrobus Karaliaučiaus sritį atsivertų neprastos galimybės su laiku susigrąžinti ir kresus,,,su Wilno….Lenkai, mūsų ‘strateginiai”atsiprašant partneriai iš tikrųjų labai panašūs į burliokus savo imperiniu mąstymu…Tai kas vyksta dabar tik tęsinys to kas jau buvo…kažkada bajorai už nebrangiai pardavė Lietuvą, kai iš vienos didžiausių viduramžių laikų valstybės liko tik trupiniai ir pavadinimas…dabar istorija kartojasi…Lentelės lenkų kalba Vilniaus rajone, pranciškonų vienuolyne lenkų vienuoliai šeimininkauja, galimai tiems kas jį perdavė nubyrėjo….Katedros požemiuose kasinėja lenkų archeologai o mūsų Bažnyčios vadovai kažkodėl tai slepia, iš valstybės biudžeto finansuojamas radijas ir te;levizija lenkų kalba, mokyklose mokoma lenkų kalba ir už tai mokame mes visi…Į abėcėlę įtraukiamos lenkiškos raidės…žodžiu ateitis Marijos žemės laukia nuspėjama…

  2. gal nesiveliam į lenkų tarpusavio kivirčus, tie tuskininkai ir kačinskininkai vienas kito verti ir aplamai mums didele meile nedega

    1
    1
    • Straipsnis ne apie Lenkijos vidaus ginčus, įdėmiai perskaitykit dar kartą. Labai aktualus mums.

  3. Ak ta amžinoji nukvakusių lietuvių inteligentų svajonė – Žečpospolita. Jie, rupūžiokai, apsimeta nežinančiais, kad ji buvo lietuvių pragaru. Nežino, kur išsigelbėjo Lietuvių kalba, lietuviška civilizacija? Mes tuoj pamatysime ko vertas mūsų saugumas, kai sieną kirs toks Braunas ar kaip ten ta jo tikroji pavardė? Ar jie tik lietuvaičius lupt ir gaudyt tesugeba ir neapykantos kalbomis kaltint, kaip sovietų laikais, kad buvome kaltinami už antitarybinę veiklą, agitaciją ir propagandą. Už kontrrevoliuciją.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Švenčionių rajone vėl pilami pilkapiai – atgaivinamas senovinis protėvių laidosenos paprotys

Spalio 25 d. Švenčionių rajone, netoli Aidukų kaimo, lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojai pradėjo kurti naują Romuvos pilkapyną, pavadintą...

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...

Jonas Vaiškūnas. Jei nepatinka šūkis – plėšk? Kokią žinią siunčia prokuratūra?

Kovo 11-ąją Vilniuje, ant pėsčiųjų tilto į Vingio parką, grupė jaunų žmonių šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Jie...

Edvardas Čiuldė. Pasisveikinimai su Gintaru Beresnevičiumi

Daugybę metų prieš Vėlines paprastai sulaukdavome Gintaro Beresnevičiaus straipsnio arba kokios nors studijos, nes svarbiausias jo tyrinėjimo objektas...