Šių metų pradžioje Vokietijos Socialdemokratai, Kairieji ir Liberalai reformavo rinkimų įstatymą, siekdami, kad į Bundestagą nepatektų nauja konkuruojanti partija Bündnis Sahra Wagenknecht (BSW). Dabar jau aišku, kad triukas pasiteisino – partija surinko 4,97 proc. balsų ir iki patekimo slenksčio jai pritrūko vos 14 901 balso.
Buvusios Die Linke politikės Saros Vagenknecht (Sahra Wagenknecht) įkurta partija save pozicionuoja kaip kairiąją populistinę alternatyvą ir išgarsėjo unikaliu socialinės politikos ir imigracijos kritikos deriniu.
Skirtingai nei tradicinė Vokietijos kairė, BSW kritikavo masinę imigraciją ir pabrėžė, kad svarbu apsaugoti Vokietijos darbininkų klasę nuo mažai apmokamų darbuotojų konkurencijos.
Ši partija taip pat skeptiškai vertino ES sankcijas Rusijai ir ginkluotą paramą Ukrainai, o tai skyrė ją ir nuo dešiniųjų, ir nuo kairiųjų valdančiųjų partijų.
BSW galimybes patekti į Bundestagą sustabdė rinkimų reforma, kurią SPD, Žalieji ir FDP paskubomis įvykdė šių metų pradžioje, rašo Deutschlandfunk.
Reforma lėmė, kad penkių procentų barjero nepasiekusios partijos nebegali patekti į Bundestgą gaudamos tiesioginį mandatą, kuris anksčiau buvo palankus mažosioms partijoms.
S. Vagenknecht partijai tai reiškė, kad, nepaisant gerų rinkimų rezultatų kai kuriuose regionuose ir tiesioginių pergalių 23 rinkimų apygardose, jai nepavyko patekti į Bundestagą.
Vokietijos politinės valdančiosios klasės galios metodais šių metų pradžioje suabejojo JAV, apkaltinusios šalį nesilaikant demokratinių principų, kuriuos, anot supervalstybės, turėtų gerbti NATO priklausančios šalys. Tačiau rinkimų reforma, kuri formaliai buvo skirta mažoms partijoms apskritai, o ne kokiai nors atskirai partijai, nebuvo kritikos taikiniu.
FDP liberalai taip pat greitai gavo paragauti savo rinkimų reformos rezultatų, kai jų partija tapo mažąja partija ir paliko Bundestagą, surinkusi tik 4,3 proc. balsų. Po tokių rinkimų rezultatų partijos lyderis Christianas Lindneris (Christian Lindner) paskelbė pasitraukiantis iš liberalios politikos.
