K.Stoškus. Į klausimus pasirengęs atsakyti tik Audrius Rudys (Tautininkai).
Nacionalinio komiteto “Kad Lietuva neišsivaikščiotų” valdyba, siekdama išsiaiškinti, ką šiandien galvoja į Seimo rinkimus kandidatuojančių partijų lyderiai apie lietuvių tautos ir valstybės likimą, parengė 12 klausimų (žemiau).
Klausimai buvo išsiuntinėti šiems partijų vadovams: Algirdui Butkevičiui (LSDP), Gabrieliui Landsbergiui (TS-LKD), Remigijui Šimašiui (Liberalų sąjūdžio), Rolandui Paksui (Tvarkos ir teisingumo), Valentinui Mazuroniui (Darbo partijos), Dariui Kuoliui (Lietuvos sąrašo), Ramūnui Karbauskiui (Valstiečių ir žaliųjų), (Audriui Rudžiui (Tautininkų).
Į klausimus buvo pasirengęs atsakyti tik Audrius Rudys.
Nuoširdžiai Jam dėkojame ir linkime sėkmės.
SKLN Nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus
Audriaus Rudžio atsakymai
1 klausimas: Nuo pat Nepriklausomybės pradžios masiniais tiražais Lietuvoje leidžiamos knygos, propaguojančios nuogą „stipriojo teisę“: N. Makiavelio „Valdovas“, markizo de Sado „Filosofija buduare“, R. Gryno ir J. Elferio „Jėga: 48 valdžios dėsniai“, V. Solanas „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas“ ir daugybė kitų. Ar šita tendencija Jums bent ką nors sako?
Atsakymas: Taip, sako. Manau, kad tai – sąmoningas siekis iš lietuvių sąmonės išguiti mintis, kad politika gali ir turi būti morali, kad moralinės nuostatos, idealizmas ir tradicinės vertybės, per amžius įsivyravusios lietuvių tautos mentalitete, yra abejotinos, kad nėra objektyvių žmogaus elgesio vertinimo kriterijų, kad viskas yra santykina ir pateisinama pragmatiniais ir egoistiniais asmenų siekiais. Tokiu būdu Lietuvos visuomenė ir lietuvių tauta (ypač jaunimas) paruošta absoliutaus individualizmo ir hedonistinio požiūrio įsigalėjimui visuomenėje. Pasekmes matome – politinio cinizmo dominavimas, nacionalinės valstybės atsisakymas, tautos sklaida ir faktinis naikinimasis. Tokiu būdu atliktas parengiamasis darbas dabartinės Lietuvos teritorijoje keisti gyventojų sudėtį ir socialinės inžinerijos metodais konstruoti naują, globalinę populiaciją, atitinkančią transnacionalinio kapitalo poreikius.
2 klausimas: Vienas aukštas valstybės pareigūnas yra pareiškęs: „Moralė yra ne šio pasaulio dimensija“. Ar Jūs pritartumėte šiai pažiūrai? Ir kodėl?
Atsakymas: Ne. Idealu būtų, kad visuose žmonių santykiuose dominuotų moralė, net tais atvejais, kai ją pamynus numatoma gauti didžiulę pragmatinę naudą. Tačiau moralė, o net ir teisė, iš galingesniųjų pusės dažnai paminama – tiek tarptautinės, tiek ir vidaus politikos srityse. Manau, kad politikas moraliu išlikti gali, bet sunkiai ir su rizika kitame politinio gyvenimo cikle iškristi iš politinės sferos. Taigi, vadovautis absoliučiai tik moraliniais kriterijais politikas negali, nors turi to maksimaliai siekti. Ir jokiu būdu tiesiogiai neapgaudinėti rinkėjų.
3 klausimas: Ar galėtumėte paaiškinti, kokiais gyvenimo principais vadovavosi liberalų partijos lyderis E. Masiulis, kad atsidūrė dabartinėje padėtyje?
Atsakymas: Negaliu. Nesuprantu tų principų. Bet kuriuo atveju jie man nepriimtini. Praktinis to įrodymas – Tautininkų sąjungos lėšų, skiriamų rinkimams, apimtis. Rinkimams išleisime kokius 12 – 15 tūkst. eurų (įskaitant įstatymu numatytus užstatus), ir tai – daugiausia pačių kandidatų suaukoti pinigai.
4 klausimas: Mūsų tauta maža, išlikusi daugiausia dėl kaimo žmonių konservatyvumo. O šiandieniniame pasaulyje yra daugybė permainų. Vertybės pasidarė labai nestabilios. Ar viskas, kas keičiasi, keičiasi į gera? Ar viskuo, kas tik atsiranda, mes privalome besąlygiškai sekti ?
Atsakymas: Aišku, kad ne. Reikia rasti tinkamą naujovių ir tradicijų santykį. Kaip tai pasiekti, galėtume pasimokyti iš islandų ir, atrodo, japonų (nors ir jie turi problemų).
5 klausimas: Lietuvių kalba yra viena iš seniausių (archaiškiausių) gyvųjų Europos kalbų. Dabar dažnai sakoma, kad jos būklė yra prasta, o rašto kultūra žemiau kritikos. O ką apie šią padėtį galvojate Jūs?
Atsakymas: Didžiuojuosi mūsų kalba. Deja, tenka sutikti su klausime pateiktu teiginiu apie kalbos kultūros degradavimą. Pvz., „Delfi“ jau klaiku skaityti – o šis portalas yra labai plačiai skaitomas, taigi, formuoja daugelio žmonių kalbinius įgūdžius. Siekiant pataisyti padėtį ir pakelti kalbos kultūrą ir kalbinį raštingumą, reikalinga valstybės intervencija, įteisinant priemones, galinčias priversti viešus kalbėtojus ir rašytojus kalbėti ir rašyti taisyklingiau. Ir žymiai sustiprinti lietuvių kalbos mokymą švietimo sistemoje, nes kalba yra ne tik komunikavimo, bet ir mąstymo būdas.
6 klausimas: Vyksta karšti politikų debatai, kaip apibrėžti šeimą. Labai svarbu žinoti, ar čia mes turėtume paisyti savo šalies papročių, ar tik sekti ir kopijuoti papročius tų kraštų, kurie turi daugiau galių: daugiau gyventojų, daugiau karinių, ūkinių, politinių pajėgų, ilgesnę rašytinę istoriją ir pan?
Atsakymas: Šeima yra visuomenės sukurtas institutas, geriausiai užtikrinantis tos visuomenės demografinę ir kultūrinę reprodukciją. Svarbiausia šeimos paskirtis – auginti vaikus ir perteikti jiems tos visuomenės kultūrą pačia plačiausia šio žodžio prasme. Tai reiškia, kad asmenų grupės, sukurtos ne reprodukcijos tikslais arba egzistuojančios ne kaip reprodukcijos funkcijos šalutinis produktas, nors ir vestų bendrą ūkį, negali būti traktuojamos kaip šeimos ir negali gauti privilegijų, jei visuomenė ir valstybė tokias numato šeimos institutui. Bet koks labiau išplėstas šeimos traktavimas yra reprodukcinio tautos potencialo mažinimas. Todėl esame nusistatę prieš platesnį negu šeimos kaip vyro ir moters, tėvų ir vaikų bei artimiausių giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų grupės, vedančios bendrą ūkį, traktavimą.
7 klausimas: Mūsų civilizacijoje yra daugybė jėgų, veikiančių žmonių elgesį. Ar Jūs turite kriterijus, pagal kuriuos galėtumėte atskirti jos pažangą nuo madų siautulio ir suinteresuotų verslo grupių (ar šalių) diktuojamų elgesio normų?
Atsakymas: Gilesnių apgalvotų suinteresuotų verslo grupių (ar šalių) diktuojamų elgesio normų ir mados kriterijų neturiu. Tam tikra prasme tokiu kriterijumi galiu laikyti viską, kas yra trumpalaikio veikimo elgesys, prekės ir paslaugos, leidžiančios suinteresuotiesiems pasiekti savo tikslų. Šiuo metu greit besikeičianti mada yra vartojimą skatinantis dalykas; manau, kad ji yra žalinga, nes europinės civilizacijos šalyse vartojimas plačiąja prasme ir taip (bent iš dalies ir dėl to) yra perteklinis.
8 klausimas: Kasmet Lietuvoje nusižudo maždaug po tūkstantį žmonių. Didelę jų dalį sudaro jaunimas. Jau keliolika metų Lietuva skelbiama savižudžių tauta. Jai priklauso ir didžiausias mirtingumas Europoje. Kodėl taip yra? Ir kas dėl to kaltas?
Atsakymas: Kodėl – nežinau, nes tai turėtų būti didelio kompleksinio mokslinio tyrimo objektas. Manau, kad pagrindinių priežasčių gali būti keletas: (a) vidinis asmenybės konfliktas tarp tradicinių patriarchalinės visuomenės vertybių ir naujų postmodernistinės visuomenės santykių, įsigalėjusių per labai trumpą istorinį laikotarpį, (b) užsilikusį giliai genetinėje atmintyje baudžiauninko mentalitetą, reikalaujantį, susidūrus su sunkumais, ne bandyti juos įveikti, o trauktis, ir (c) išplitęs alkoholizmas bei plintanti narkomanija. Lyginant su daugeliu kitų europinės civilizacijos tautų lietuviai kol kas santykinai mažiau vertina žmogaus gyvybę, tiek savo, tiek ir kitų (viena iš to išraiškų – „karas keliuose“).
Kas dėl to kaltas? Greičiausiai istorija. Ir Lietuvos valstybės politika, sąlygojanti didžiulę socialinę nelygybę, milžiniškas atotrūkis tarp deklaruojamų visuomenei siekių ir tikrovės, keliantys vidines psichologines įtampas. Padėtį galima taisyti tiek šalinant esmines tos psichologinės įtampos priežastis, tiek ir specialiomis pagalbos į savižudybę linkusiems asmenims programomis.
9 klausimas: Respublikos Prezidentė kreipėsi į visuomenę inicijuodama akcijas „Už saugią Lietuvą“. Reklaminiai skelbimai prabilo apie patyčių stabdymą, rūpinimąsi pamestinukais… Ko iš jų galima tikėtis? Ar jie kiek įpareigoja politikus?
Atsakymas: Palaikau šią socialinę kampaniją – kad tik būtų nors lašas naudos. O ar tai įpareigoja politikus? Dalį gal, bet daugumą – abejoju, nes kol kas politikai Lietuvoje daugiausia rūpinasi jų politinių jėgų rėmėjų interesų apsauga ir atstovavimu. Visuomenės problemos – po to …
10 klausimas: Jau visuotinai pripažinta Lietuvos demografinės būklės krizė. Ją savo susitarimu iš dalies yra pripažinusios 6 politinės partijos. Ar šiuo klausimu įmanomas Nacionalinis susitarimas? Ar Jūs ketinate jame realiai dalyvauti? Kada ir kaip?
Atsakymas: Manau, kad toks sutarimas yra būtinas, o gal net ir įmanomas. Tačiau abejoju, kad sisteminės partijos nuoširdžiai norėtų pasiekti tikrą tautai teigiamą rezultatą. Pirma, reiktų esmingai keisti socialinę ir ekonominę politiką – to neleis vietinis ir tarptautinis kapitalas, t. y. tos jėgos, kurios suformavo ir palaiko dabartinę Lietuvos politinę sistemą. Antra, dabartinės demografinės tendencijos labai palankios federalistinės ES architektams, tarnaujantiems transnacionaliniam kapitalui, taigi lietuviškieji jų politiniai klapčiukai jei ne viešai, tai paslapčiomis priešinsis rimtiems pokyčiams.
Tačiau jei (a) toks Nacionalinis susitarimas būtų parengtas, turėtų realų pagrindą, jei Tautininkų sąjunga būtų pripažinta realia politine jėga, tai mes jį pasirašytume ir nuosekliai laikytumės jo nuostatų. O kada ir kaip – bet kada ir bet kuriuo pasiūlytu būdu.
11 klausimas: Beveik nuo pat Nepriklausomybės pradžios kalbama apie „globaliosios Lietuvos“ projektą. Šiandien daug kas viešai sako, kad tai buvo ideologinė „lokaliosios“ Lietuvos nykimo ir naikinimo priedanga. O ką jis Jums iš tikrųjų reiškia?
Atsakymas: Vienareikšmis – „Globalios Lietuvos“ ideologija yra paspartinto lietuvių tautos išvalstybinimo ir laipsniško sunaikinimo instrumentas.
12 klausimas: Kai kurie įtakingi politikai prisipažįsta seką JAV pavyzdžiais. Daugybę metų JAV didžiavosi, kad jos yra „tautų lydomosi katilas“. Dabar jos skelbiasi „multikultūrine valstybe“. Kuo multikultūrinė žmonijos ateitis skirtųsi nuo komunizmo projekto?
Atsakymas: Mano supratimo lygyje skirtumas yra vienas – komunizmas numatė, kad pasaulyje be valstybių sienų bus viena vientisa tauta, turinti bendrą kultūrą, o multikultūrinę žmoniją pasaulyje be valstybių sienų sudarys smulki, persidengianti kultūrų mozaika. Tiek vienas, tiek kitas variantai yra utopijos, tačiau kiek kančių ir aukų jie jau pareikalavo ir ar pareikalaus…
Visi atsakymai pateikti mano vardu, bet 1, 5, 6, 10 ir 11 gali būti laikomi Tautininkų sąjungos pozicija, nes (a) atsakymai remiasi partijos programos tekstu ir dvasia bei vidaus diskusijomis ir (b) pagal partijos Įstatus turiu teisę tokią poziciją reikšti.
Tautininkų sąjungos pirmininkas Audrius Rudys
nuotr. www.boredpanda.com
Kažką panašaus bandžiau pasakyti dar prieš praeitus rinkimus:
Tariama demokratija, kaip valdymo forma, virto kapitalokratija. Žmonių išrinktieji „valdytojai“ jau seniai atstovauja ne Tautos, ne visuomenės interesus, o finansiškai stiprių monopolijų interesus. Pasaulį valdo monopolijos. Mums tiesiog reikia atvirai tai pripažinti ir tai turėtų tapti politiniu atskaitos tašku vykdant šalyje reformas.
Šiai dienai pastebima tendencija – pasaulinės monopolijos pradeda byrėti. Nors ir lėtai, bet jos byra. Visame pasaulyje vis didėjančių skolų poveikis, maisto ir energetikos kainų augimas, atotrūkio tarp turtingiausių ir skurdžiausių didėjimas, užimtumo-darbingumo problemos – visos šios problemos iššaukia politinį nestabilumą daugelyje pasaulio šalių ir tampa visuotiniu reiškiniu.
Aš manau, kad nesiliaujančios pasaulinės krizės, galų gale, pražudys visą šią pragaištingą, jau atgyvenusią valdymo SISTEMĄ. Kolosalus socialinis atotrūkis, vidurinės klasės nuskurdinimas, sunaikins pačias monopolijas. Per pasaulį viena po kitos riedančios krizės niekada nesibaigs, nes reikalingi kardinalūs pokyčiai, kurių niekas nesiima, kadangi niekas nenori eiti prieš kapitalokratiją. Pasaulio krizės skurdina tautas, paskolos nedaug tepadeda, investicijos neatsiperka, nes kuo didesnis skurdas, tuo mažesnė gyventojų perkamoji galia, gamyba viršija paklausą ir neatsiperka.
Darbo vietų robotizavimas ir kompiuterizavimas sukuria bedarbystę, atsirado socialiai remtinas bedarbių sluoksnis, kuris tesugeba gyventi vien tik iš pašalpų. Susiformavo uždaras ratas, be jokios išeities: kiek neduok, vis vien bus mažai!.. Mes patys Lietuvoje didžiąją dalį savo gamybos sunaikinome, gyvename iš paskolų ir toliau grimztam į vis didesnes skolas, nes niekas nesupranta vieno paprasto dalyko: mums paskolos duodamos tik tam, kad pirktume svetimą produkciją!.. Tokiu būdu mes palaikome ne savo, o svetimą ekonomiką. Juolab, kad visą gamybą (Ignalinos atominę elektrinę, pramonę, gamyklas, žemės ūkį) praktiškai sunaikinome savo rankomis. Todėl mūsų skolos ir ne tik mūsų neišvengiamai didėja. Turėtų atsirasti naujos valdymo formos, naujos ekonominės, socialinės sistemos. Kokios jos bus ir kokios turėtų būti, apie tai niekas nekalba. Akivaizdu, jog praktiškai niekas nežino atsakymo.
Puikūs ir nuoširdūs atsakymai, kuriems su džiaugsmu pritariu. Dėkui “Tautininkų sąjungos” pirmininkui.
Šia proga tik norėčiau paklausti gerbiamo K. Stoškaus: “Kodėl nenusiuntėte klausimų Centro partijos pirmininkui N. Puteikiui?”. Tikiuosi, kad būtų atsakęs.
Stebiuosi, kad D. Kuolys patylėjo. Gal paprasčiausiai neturėjo laiko rinkimų į Seimą metu?
N.Puteikui taip pat buvo išsiųsti šie klausimai
Netiesa. Man šie klausimai nebuvo siųsti. Labai “įdomus kovos už teisingumą” pavyzdus – rinkimuose dalyvauja 14 partijų ir koalicijų, bet klausimus siunčia tik 8-iems. Gal nuo V.Radžvilo šia “nevienodo teisingumo” liga užsikrėtė – tas Vilniaus forumo vardu išleido “Rinkimų vadovą”, bet jame išnagrinėjo tik 11 iš 14 rinkimų dalyvių.
Ryt atsiųsime laiško kopiją, kad šie klausimai buvo išsisiųsti visoms politinėms partijoms, kurios nurodytos VRK tinklalapyje ir kurios turi el. adresus (yra tokių, kuriuos nenurodo jokių kontaktų). Bet svarbiau yra atsakymai – paskelbtume tuojau pat juos gavę.
Jau išsiunčiau Jums atsakymus.
KLAUSIMAI POLITIKAMS
Šią vasarą susitelkė piliečių sambūris Nacionalinis susitarimas iš apačios, kad Lietuva neišsivaikščiotų. Jo įgaliojimus šiuo metu vykdo jo įkurtas Nacionalinis Komitetas. Kadangi sparčiai artėja rinkimai, pirmasis šio Komiteto rūpestis išsiaiškinti pagrindinių partijų lyderių strategines nuostatas. Būtume labai Jums dėkingi, jeigu atsakytumėte į šiuos klausimus:
1.Nuo pat Nepriklausomybės pradžios masiniais tiražais Lietuvoje leidžiamos knygos, propaguojančios nuogą „stipriojo teisę“: N. Makiavelio „Valdovas“, markizo de Sado „Filosofija buduare“, R. Gryno ir J. Elferio „Jėga: 48 valdžios dėsniai“, V. Solanas „Vyrų išnaikinimo draugijos manifestas“ ir daugybė kitų. Ar šita tendencija Jums bent ką nors sako?
N.P.: vykdomas libertarinimas, o atasvaros menkos. Čia panašiai, kaip Laisvos rinkos institutas, finansuojamas oligarchų, oligopolijų, monopolininkų ir godžių koncernų vis bando įtvirtinti Lietuvoje mintį, kad turtingi turi mokėti mažus mokesčius, o neturtingi – didesnius. Bet būdas juos įveikti labai paprastas – reikia įsteigti tokio instituto antipodą ir duoti atkirtį, beje, ir leidžiant atitinkamas kontrknygas
2. Vienas aukštas valstybės pareigūnas yra pareiškęs: „Moralė yra ne šio pasaulio dimensija“. Ar Jūs pritartumėte šiai pažiūrai? Ir kodėl?
N.P.: visiškai nepritariu Lietuvos banko vadovui Vasiliauskui, kuris taip bjauriai pasisakė. Moralė būtina valstybės egzistavimo sąlyga.
3. Ar galėtumėte paaiškinti, kokiais gyvenimo principais vadovavosi liberalų partijos lyderis E. Masiulis, kad atsidūrė dabartinėje padėtyje?
N.P.: godumas – antra pagal baisumą nuodėmė po puikybės. E.Masiulis turėjo abi šias nuodėmes, todėl ir paėmė grynus pinigus iš koncerno. Bėda ta, kad taip elgiasi beveik visų didžiųjų partijų Lietuvoje vadovai. Tik jie kol kas neįkliuvo, o E.Masiulis – įkliuvo. Už tai didelis ačiū STT darbuotojams – jiems reikia už šią operaciją, kuri pradėjo Lietuvos apvalymą nuo politinės didžiosios korupcijos skirti aukščiausius valstybės apdovanojimus.
4. Mūsų tauta maža, išlikusi daugiausia dėl kaimo žmonių konservatyvumo. O šiandieniniame pasaulyje yra daugybė permainų. Vertybės pasidarė labai nestabilios. Ar viskas, kas keičiasi, keičiasi į gera? Ar viskuo, kas tik atsiranda, mes privalome besąlygiškai sekti ?
N.P.: esu klasikinis konservatorius – nesinori, kad keistųsi tai, kad yra gera ir teisinga. Bet gyvenime būna visaip
5. Lietuvių kalba yra viena iš seniausių (archaiškiausių) gyvųjų Europos kalbų. Dabar dažnai sakoma, kad jos būklė yra prasta, o rašto kultūra žemiau kritikos. O ką apie šią padėtį galvojate Jūs?
N.P.: lietuvių kalbos būklė kaip niekada lig šiol yra gera, kirčiuoja visi vis geriau, nyksta rusicizmai (išskyrus rusiškus keiksmažodžius), rašto kultūra kažkiek keičiasi dėl technologijų įsigalėjimo, bet dėl to jokios bėdos nematau, nes raštas visose tautose vystosi, keičiasi.
6. Vyksta karšti politikų debatai, kaip apibrėžti šeimą. Labai svarbu žinoti, ar čia mes turėtume paisyti savo šalies papročių, ar tik sekti ir kopijuoti papročius tų kraštų, kurie turi daugiau galių: daugiau gyventojų, daugiau karinių, ūkinių, politinių pajėgų, ilgesnę rašytinę istoriją ir pan?
N.P.: turime laikytis savo šalies papročių, drausti vienalytes santuokas, drausti tokioms poroms įsivaikinti, bet leisti jų partnerystę. Netiesa, kad leidus partnerystę, automatiškai rasis ir jų santuokos, nes LR Konstitucijoje šeima apibrėžta tik kaip vyro ir moters, o tos dalies pakeisti niekas neturės tiek politinių galių, balsų, ar neįtikins pakeisti per referendumą – pačioje Konstitucijoje yra labai didelės apsaugos nuo šios dalies keitimo.
7. Mūsų civilizacijoje yra daugybė jėgų, veikiančių žmonių elgesį. Ar Jūs turite kriterijus, pagal kuriuos galėtumėte atskirti jos pažangą nuo madų siautulio ir suinteresuotų verslo grupių (ar šalių) diktuojamų elgesio normų?
N.P.: Lenkijos ir Estijos politikai tai moka daryti – nuvažiuosiu pas juos, kad ir mane pamokytų.
8. Kasmet Lietuvoje nusižudo maždaug po tūkstantį žmonių. Didelę jų dalį sudaro jaunimas. Jau keliolika metų Lietuva skelbiama savižudžių tauta. Jai priklauso ir didžiausias mirtingumas Europoje. Kodėl taip yra? Ir kas dėl to kaltas?
N.P.: Dėl tokio savižudybių ir žūčių nuo nelaimingų atsitikimų bei alkoholio kaltas dėl to LT elitas, kuris įtvirtino neteisingumus prokuratūrose ir teismuose, patyčias mokyklose ir darbovietėse (viršininkai ir savininkai žemina darbuotojų orumą), bei eilinių žmonių skurdinimas – neįmanoma pragyventi už minimalią algą – neužtenka komunaliniams, maistui ir kt. būtinosioms išlaidoms. Statistikos departamentas skelbia, kad būtinosioms išlaidoms apmokėti reikia, kad kiekvienam šeimos nariui per mėnesį tektų pajamų -kaime 370, o mieste 470 eurų. Lenkai ir estai tokios problemos neturi, nes pvz. Estijoje vidutinė alga yra . Lenkai ir estai tokios problemos neturi, nes pvz. Estijoje vidutinė alga yra 30 eurų rankas didesnė, nei LT. Iš čia ir receptai – sugrąžinti tarėjus į teismus, įvesti svarbiose bylose prisiekusiuosius, tokiais pačiais mokesčiais apdėti turtinguosius, kaip kad dabar moka nepasiturintys.
9. Respublikos Prezidentė kreipėsi į visuomenę inicijuodama akcijas „Už saugią Lietuvą“. Reklaminiai skelbimai prabilo apie patyčių stabdymą, rūpinimąsi pamestinukais… Ko iš jų galima tikėtis? Ar jie kiek įpareigoja politikus?
N.P.: Prezidentė teisingai daro – ji užduoda toną – atkreipia dėmesį į svarbiausias problemas, bet mūsų elitui į tai nusispjaut. Todėl per rinkimus reikia šį elitą nušalinti ir jį pakeisti žmones mylinčiais politikais, kurie turi širdį ir gailestingumo jausmą, o ne akmenį ar ledą kaip dabar.
10. Jau visuotinai pripažinta Lietuvos demografinės būklės krizė. Ją savo susitarimu iš dalies yra pripažinusios 6 politinės partijos. Ar šiuo klausimu įmanomas Nacionalinis susitarimas? Ar Jūs ketinate jame realiai dalyvauti? Kada ir kaip?
N.P.: taip įmanomas, būtinas ir skubiai – inicijuosiu iškart po rinkimų.
11. Beveik nuo pat Nepriklausomybės pradžios kalbama apie „globaliosios Lietuvos“ projektą. Šiandien daug kas viešai sako, kad tai buvo ideologinė „lokaliosios“ Lietuvos nykimo ir naikinimo priedanga. O ką jis Jums iš tikrųjų reiškia?
N.P.: tai tik dabartinio LT elito tuščios kalbos, kurių tikslas – nukreipti dėmesį nuo neteisingumų ir to, kad LT turtuoliai beveik nemoka jokių mokesčių.
12. Kai kurie įtakingi politikai prisipažįsta seką JAV pavyzdžiais. Daugybę metų JAV didžiavosi, kad jos yra „tautų lydymosi katilas“. Dabar jos skelbiasi „multikultūrine valstybe“. Kuo multikultūrinė žmonijos ateitis skirtųsi nuo komunizmo projekto?
N.P.: tuo, kuo JAV skiriasi nuo TSRS – pagarba žmogaus teisėms ir krikščioniškoms vertybėms. Bet tik JAV yra ir liks tautų lydimosi katilas, nes jų tokia prigimtis – taip ta valstybė ir atsirado. O Kanada, Australija, D.Britanija buvo ir liks puoselėjančios pagrindinės savo tautos ir kitų ten pas juos gyvenančių tautų tapatybes -tai mes iš jų ir imkime pavyzdį.
NS Nacionalinio Komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus
2016 m. rugsėjis 1 d.