Jonas Nedveckas
Vašingtone įsiplieskė naujas konfliktas tarp prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir federalinės teisminės valdžios. Ginčo centre – planuojama naujoji Baltųjų rūmų pokylių salė bei ant jos numatyta dronų kontrolės infrastruktūra.
Trumpas viešai perspėjo federalinį teisėją Richardą Leoną, kad šis „prisiims atsakomybę“, jei dėl sustabdytų darbų ateityje įvyktų išpuolis prieš Vašingtoną ar Baltuosius rūmus. Prezidento teigimu, modernios grėsmės reikalauja visiškai naujo požiūrio į valstybės vadovų apsaugą.
Pagal Trumpo administracijos planą, Baltųjų rūmų komplekse turėtų iškilti nauja reprezentacinė pokylių salė, o ant jos stogo būtų įrengta pažangi bepiločių stebėjimo ir valdymo sistema. Baltųjų rūmų apsauga argumentuoja, kad tradicinės saugumo priemonės – ginkluoti pareigūnai, tvoros ar snaiperiai – nebėra pakankamos apsiginti nuo sparčiai tobulėjančių dronų technologijų.
JAV saugumo institucijos jau kurį laiką perspėja apie naujo tipo pavojus: mažų bepiločių naudojimą šnipinėjimui, sprogmenų transportavimui ir net koordinuotoms atakoms prieš strateginius objektus. Trumpo komanda tvirtina, kad būtent todėl Baltieji rūmai turi tapti moderniausiai apsaugotu objektu pasaulyje.
Tačiau projektas susidūrė su rimtu teisiniu pasipriešinimu. Federalinis teisėjas Richardas Leonas nusprendė, kad administracija neturi teisės pradėti maždaug 400 milijonų dolerių vertės statybų be aiškaus Kongreso pritarimo. Teismo nuomone, tokio masto rekonstrukcija negali būti vykdoma apeinant federalines procedūras ir istorinio paveldo apsaugos reikalavimus.
Teisėjas laikinai sustabdė statybų darbus, tačiau vėliau apeliacinis teismas leido tęsti dalį parengiamųjų veiksmų, kol byla bus galutinai išnagrinėta. Tuo metu politinė įtampa tik dar labiau išaugo.
Kokia projekto esmė?
Donaldas Trumpas siekia įgyvendinti didelį Baltųjų rūmų komplekso pertvarkymo projektą. Plane numatyta pastatyti naują reprezentacinę pokylių salę, modernizuoti saugumo sistemas, ant komplekso įrengti dronų valdymo ir stebėjimo infrastruktūrą bei sukurti greito reagavimo sistemą galimoms oro grėsmėms.
Dronų technologijos šiandien laikomos viena rimčiausių grėsmių strategiškai svarbiems objektams. JAV saugumo tarnybos pastaraisiais metais vis dažniau perspėja apie mažų bepiločių naudojimą teroro aktuose, šnipinėjimui, sprogmenų gabenimui ir koordinuotoms atakoms prieš svarbią infrastruktūrą.
Trumpas argumentuoja, kad Baltieji rūmai nebegali remtis vien tradicinėmis apsaugos priemonėmis – apsaugininkais, tvoromis ar snaiperiais, nes šiuolaikinės technologinės grėsmės sparčiai keičia saugumo situaciją.
Ką pasakė Trumpas?
Donaldas Trumpas itin aštriai pareiškė federaliniam teisėjui Richardui Leonui. Jis viešai perspėjo, kad jei dėl teismo sprendimo projektas bus sustabdytas, o ateityje įvyks išpuolis prieš Vašingtoną ar Baltuosius rūmus, teisėjas turės prisiimti moralinę atsakomybę.
Prezidentas pareiškė, kad teisėjas iš esmės „aukoja nacionalinį saugumą“, nes biurokratinės kliūtys trukdo valstybei tinkamai pasirengti naujoms grėsmėms. Pasak Trumpo, technologinės grėsmės vystosi greičiau nei pačios valstybės institucijos ir jų gebėjimas reaguoti.
Trumpas taip pat pabrėžė, kad šiandieninis pasaulis iš esmės pasikeitė. Jo teigimu, pavojų dabar kelia ne tik raketos ar lėktuvai, bet ir pigūs autonominiai dronai, kuriuos gali naudoti tiek teroristinės organizacijos, tiek priešiškos valstybės.
Karas Ukrainoje parodė, kaip pigūs dronai gali iš esmės pakeisti šiuolaikinio karo pobūdį. Artimuosiuose Rytuose bepiločiai jau naudojami atakoms prieš svarbią infrastruktūrą, o JAV institucijos vis dažniau fiksuoja neidentifikuotus dronus netoli karinių objektų ir strategiškai svarbių teritorijų.
Todėl Donaldo Trumpo stovykla argumentuoja, kad Baltieji rūmai turi tapti moderniausiai apsaugotu objektu pasaulyje, nes senos saugumo taisyklės ir tradicinės apsaugos priemonės nebeatitinka naujos technologinės realybės.
Trumpo šalininkai teigia, kad federaliniai teismai stabdo būtinas nacionalinio saugumo reformas ir neleidžia valdžiai prisitaikyti prie naujų technologinių grėsmių. Kritikai savo ruožtu kaltina Trumpą manipuliuojant nacionalinio saugumo argumentais ir mėginant spausti teisminę valdžią viešais pareiškimais.
Ši istorija atspindi platesnę diskusiją Jungtinėse Valstijose: kiek galios prezidentas turėtų turėti spręsdamas skubius saugumo klausimus, ir ar technologijų amžiuje senos demokratinės procedūros pajėgios suspėti paskui naujas grėsmes.
Parengta pagal foxnews.com
