Ispanai nutolę nuo realijų, bet gal jiems iš tų tolybių geriau matosi?
Cituoju vieną populiariausių šalies jutūberių – J. M. García:
“Mes savo mokesčiais užauginome ir maitiname tokią sistemą, kuri ėmė griauti mūsų pačių gyvenimus. Gerai paskaičiavus, 70% ir daugiau sudaro mokesčiai. Ar jūs įsivaizduojate, kokie tai skaičiai?
Iš jų maitinamas milžiniškas ir vis neįgalesnis viešasis sektorius. Mokytojai moko doktrinų, pavojingų mūsų vaikams, medicina vis mažiau veikia, pensijos yra pravalgytos ir vis bijoma tai pasakyti. Seniai nebeįgali teisinė sistema, seniai Parlamente niekas mūsų neatstovauja.”
O blogiausia, kad mūsų pinigai tampa subsidijomis ir parama tiems, kurių vaikai galės likti savo šalyje, tęsti savo tėvų verslus, perimti namus. Nes apvogė visą savo šalies smulkųjį verslą, sugriovė jų gyvenimus ir taip išardė mūsų šeimas – išsiųsdami mūsų vaikus toli nuo namų, tėvų ir senelių, paversdami juos “pasaulio piliečiais”, t.y. parsiduodančiais už duoną.
Negalinčiais būti savo verslų savininkais, nes smulkusis verslas nedovanotinai apvagiamas. Ir dar – kiekvienas mokesčių pavidalu sumokėtas euras atsisuka prieš mus. Savo darbu mes… griauname savo vaikų gyvenimus!
Šitas mano tekstas yra lyg lakmusas – jo nesupras didžiulė masė žmonių – valstybės tarnautojai. Ir iš jos čiulpiantys politikai, VISOS politinės partijos, įjungti į valstybę dideli verslai. Jie kraipys galvas ir kalbės, kad “niekada taip gerai negyvenome”. Tai tik patikinsiu – būtent jūs tuoj irgi atsidursit pavojuje. Jau dabar jūs esate pavojuje, bet taip įpratote, kad jus kiti apgins, kiti sumokės, kiti pasirūpins, jog ėmėte griauti ne tik mūsų, bet ir savo gyvenimą.
Aš žinau, kad Lietuvai tai neaktualu. Kad nieko panašaus pas mus nevyksta. Kad Lietuvoje verslas auga ir klesti, niekas neemigruoja ir visi sutaria, o valstybinis sektorius – mažytis. Galit nepriminti. Bet visada rašau tam, kad tai netaptų aktualija.
Tik primenu – mokytis reikia visą gyvenimą. Pvz. dabar – “vizualinio brailio” – skaityti tarp eilučių. Ir pabandysiu paieškoti sprendimų. Rytoj. Ne viešai, ne visiems, ne spaudai ir portalams. Šiandien Lietuvoje kalbėti viešai gali tik valstybės (ir dar kitų valstybių) išlaikomi žmonės.
Liūdina politologiniai komentarai ir rašliava, kurioje jiems tenka remtis mokesčiais ir ekonomikos rodikliais, ar bent užsiminti apie juos. Akivaizdu, kad Jurga menkai gilinosi į tai, kokį turinį skleidžia jos cituojamas „vienas populiariausių youtuber’ių”. Autorė nekritiškai, netikrindama ir netikslindama, o gal net nesuvokdama kartoja: „Gerai paskaičiavus, 70% ir daugiau sudaro mokesčiai.”? Skaitytojui lieka nepaaiškinta: Ką sudaro tie mokesčiai? Nuo ko tie 70% skaičiuojami? Ar Lietuvos viešasis sektorius finansuojamas pertekliškai ar susinamas?
Apie valstybės vykdomų funkcijų ir teikiamų paslaugų finansavimą derėtų pasitikrinti rimtesniuose šaltiniuose, na, bent EuroStat teikiamuose duomenyse apie CoFog.