Akivaizdų melą, tikriausiai, retas pripažintų kultūringumo požymiu. Valstybės vardu įstatymais leidžiamas ir teismų skleidžiamas melas, manytina, nėra mažiau kenksmingas už melą buitinėje aplinkoje.
Tačiau įstatymais įteisintas melas Lietuvos valstybės institucijų uoliai saugomas. Kaip jis pasireiškia ir kaip į jo kritiką reaguojama Konstituciniame teisme ir LR Seime?
LR Konstitucijos 7 straipsnis negaliojančiu skelbia bet kurį įstatymą ar kitą aktą priešingą Konstitucijai. Konstitucijos 109 straipsnis įpareigoja teisėją, nagrinėjant bylą, klausyti tik įstatymo. Konstitucijos 112 straipsnis nustato, jog duodamas priesaiką teisėjas įsipareigoja vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą. Pastarosios konstitucinės nuostatos reiškia, jog byloje teisėjo priimtas aktas, jeigu jis neatitinka įstatymo, tuo pačiu yra priešingas Konstitucijai.
Būdamas priešingu Konstitucijai, teismo aktas Konstitucijos 7 straipsnio normos išdavoje yra negaliojantis. Tai reiškia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gavęs kasacinį skundą, kuriame skundžiamas akivaizdžiai neteisėtas apeliacinės teismo instancijos aktas, negali jį palikti galioti.
Tyčinis palikimas galioti įstatymui (tuo pačiu ir Konstitucijai) priešingą teismo aktą Konstitucijos 7 straipsnio normos požiūriu yra kėsinimasis į konstitucinę santvarką. Įstatymas (Civilinio proceso kodekso 346 str.), leidžiantis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui palikti galioti Konstitucijai priešingą teismo aktą yra įstatyminis melas dėl Konstitucijos normų viršenybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pavyzdžiui, 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. DOK-2820, ignoruodamas Konstitucijos 7, 109 ir 112 straipsnių normų privalomumą, palieka galioti (įteisina) įstatymui priešingus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo aktus motyvuodamas, jog būtina pagrįsti, „kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui“.
Tai reiškia, kad teisėjų požiūriu teisės pažeidimas savaime nėra blogis, nors juo šiurkščiai pažeisti teisėti žmonių interesai. Daug svarbiau ar tuo klausimu yra teisės išaiškinimas. Jeigu tokio išaiškinimo nėra, žmogaus teisės ir teisėti interesai gali būti trypiami.
Dėl tokių akivaizdžiai antikonstitucinių Civilinio proceso kodekso normų, leidžiančių Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įteisinti teisinį nihilizmą, savo laiku kreipiausi konstituciniu skundu į LR Konstitucinį teismą ir peticija į LR Seimą.
Konstitucinis teismas, užuot ištyręs CPK normų atitiktį Konstitucijai, man pagrasino bauda už šio teismo trukdymą, o Seimo Peticijų komisija nusprendė tiesiog neteikti Seimui svarstyti pasiūlytų Civilinio proceso kodekso pataisų.
Kyla pagrįstas klausimas: kas Lietuvoje yra svarbiau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams suteikta laisvė vykdyti pasirinktinį teisingumą ar visuomeninis interesas – apginti žmogaus teises, užtikrinant šalies civilizuotumo lygį liudijančią valstybingumo kultūrą?
Autorius yra advokatas.
…mes tai su zmona pc,kai kasininke kalba ruskai…irgi tarpusavy imam sneket klaikiai darkyta kacapu snekta,tai aplinkiniai,kurie dar lietuviai,mirsta juokais…..juokas yra geresnis ginklas uz pykti ar pagieza….be to,ir patiems kazkaip lengviau pasidaro…….rekomenduoju.
…geriau jau nieko nesakysiu…
Neosovietikams lietuvių valstybės nereik – laukia išvadavimo. Net Mažeikių pliaže prie Ventos upės išvaduotojai kaip patrakę garsiai leidžia rusišką muziką belaukdami išvadavimo arba „bobulkos” šitą reikaliuką viešai Valakampių pliaže ruskai gan garsiai aptarinėja. Vilniaus autobusuose irgi gan garsiai ruskas dainas visiems keleiviams pavaro ir nieko. VSD gaudo tik lietuvius ir lupa „milicininkai”, kuo ten apsišaukę ar ką ten apsivilkę?