Šiandien tuos, kurie pilietinės daugumos egzistencinius interesus laiko didesne vertybe už neracionalų susireikšminimą, „neklystantieji“ kaltina nukrypimu nuo vieningos valstybės politikos.
Nors vienybė daugeliu atvejų suprantama kaip stiprybės sąlyga, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Jeigu skatinama vienytis priešingiems civilizuotų žmonių bendrabūvio tikslams, tokia vienybės išraiška tapati į prarają vieningai šokančių avių bandos elgesiui.
Kadangi realiai visuomenėje nėra nei neklystančių žmonių, nei besąlygiškos vienybės, tik nuomonių įvairovėje gimsta racionalus veiklos būdas. Kita vertus, ne tie, kurie garsiausiai šaukia ir įžūliausiai elgiasi, žino tikruosius valstybės interesus.
Tautinė valstybė, kaip tautos organizacinė sistema, negali turėti kitų, nei tautos interesai. Todėl bet kurioje institucijoje dirbantis valstybės pareigūnas negali savintis visų valstybės galių ir asmeninę savo nuomonę laikyti neginčytina valstybės pozicija.
Pagaliau turėtume suprasti, kad bendruomeninis pasidalinimas darbais valstybės sistemoje nėra ta išdava, kuri vienus paverčia išminčiais, o kitus – besąlygiškais svetimpročiais. Matant, jog kuris nors visuomenės narys, pasidalinant pareiginius vaidmenis, pateko ne į tą sritį, kurioje jis turi talentą, reikėtų nedelsti ir rasti jam vietą pagal individo polinkius ir jo galimybes.
Šiandieninė Lietuvos situacija akivaizdžiai rodo, kad bendravimui su kaimynais, kurie mums atiteko kaip istorijos paveldas, nesijaučia talentingo valstybės atstovavimo, kuris atitiktų pilietinės daugumos interesus. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar mūsų tautoje taip mažai talentų, ar trūksta sveiko proto, pasiskirstant pareiginiais vaidmenimis?
Jeigu nepakanka ir vieno ir kito – vienybė čia nepadės. Jeigu istorija mūsų nenuskriaudė, o dėl asmeninio savanaudiškumo nepaisome tautos interesų, mes tokiu žmogiškosios gyvenimo prasmės atmetimu savo vaikaičius paliksime be vieno tauriausių jausmų – meilės Tėvynei.
Jonas Ivoška yra advokatas, publicistas, visuomenės veikėjas.
Tokioje super puper „valstybėje” kaip šiuolaikinė Lietuva, Ivoškos klausimas -” Ar vardan vienybės reikia atsisakyti sveiko proto?..-, kaip ir „tiesos” supratimas – „..vienybė daugeliu atvejų suprantama kaip stiprybės sąlyga, tačiau tai nėra absoliuti tiesa…”-, o kur dar tokios pagimdytos 1793 metų Prancūzijos revoliucijos paskelbtos „demokratijos tiesos” – ” laisvė ,lygybė, brolybė”-, tebeskraidančios ir po šiai dienai Vakarų padangėse, palyginus su super puper Lietuvos 34 metų trunkančia realybe (savo prisiimtos konstitucijos reikalavimų „besąlygišku vykdymu”, visų įstatymų privalomu atitikimu, neprieštaravimu konstitucijos reikalavimams…), parodo, kad visa tai tėra primityvi, nuvalkiota ir pabodusi „kakafonija”..skirta čiabuvių masėms valdyti, masėms suteikti kokią nors „gerą viltį”, kad visiems „bus geriau”….
….tau visur viskas….kakafonija…..suprantama – siaucius gi….gal bent i zodyna tau nesuprantamus zodzius pasidometum,paisinas veleu….xa xa xa……..NA o dabar pavaryk savo firmini – apie broilerius…Kaka…
…velneu..
„xa xa xa……..NA o dabar pavaryk savo firmini – apie broilerius…Kaka…”
Tenka pastebėti, kad „apie broilerius…Kaka”-, dar „Tiesose” atvirumo valandėlę tau netyčia išsprūdęs, taip sakant, šiandiena tavo primirštas-„FIRMINIS” prisipažinimas apie broilerius…
blue yellow zov marinie
Atsakinėti į Dzeikas
2024-08-24 12:24
…oi,nesakyk..kazkada auginau,salia kitu gyviu,150 broileriu/ne anuku/…..ne tokie anys ir durni…juokingiausia budavo,ainant kiemu….is paskos tik dun dun dun….visi jie mane,kad as ju tevas,tai dundedavo is paskos amziais…buvo gailu rudeni galabyt tusonkei…vos neverkiau.Desetka pasilikau,tai kiausinius dedavo didelius,daznai su 2 tryniais,oranzinius…vos ne kasdien,ziema…tik rydavo kaip smakai….kai veliau teko pirkt kiausus is pc…vos nepravimau….blyskus,beskoniai,zo,parodija…..
Čia tau ne chi chi cha cha, o „sveiko proto” užfiksuotas faktas „kaip blynas”..
…na ja,pavydu tau,siauciau,nezinai net tikro kiausinio skonio….nabagas varguolis net po keliu metu negali nepavydet.Uzuot pats ka pasigamines,minta pc isedom ar ka visokie numos jiems pakisa.Veliau dvesia kaip tarakonai nuo tokio,atseit,maisto.Na,nebent dezinfekuojasi baisiais Pliskos kiekiais.Tik va,gauna gala nuo kepenu cirozes…
1. Autorius sielojasi, kad vaikai neliktų be jiems įskiepyto meilės Tėvynei jausmo! Ar kilnu dėl to skleisti apie jį įtarimus rusofilija?
2. Galima būtų siūlyti autoriaus teiginį išplėsti, kad išmintingai ir deramai bendradarbiauti reiktų ne tik su kaimynais, bet ir su kitais, su kuriais mūsų tautos ir valstybės interesai įpareigotų ir aplinkybės lemtų.
3. Tik kur tie tautos ir valstybės interesai suformuluoti? Kokiam viešam forume išdiskutuoti? Ar tikrai gana to, kas yra LR Konstitucijoje, dabartinėje vizijoje „L2050”, kažkodėl vadinamoje strategija, ar dar vienur-kitur randamų fragmentų? Prisimenu dar sovietmečiu atsargiai skleistą Laisvės lygos kuklų bandymą, atsiremiant į Lietuvos geostrateginę padėtį kai kuriuos iš tų dalykų apibrėžti, po to atsiradusią solidžią ir nebe(at?)gaivinamą Sąjūdžio programą,… Kur patriotų ugdytojai galėtų rasti kondensuotą gyvybiškai svarbiausių tautos ir valstybės interesų išdėstymą patrauklia jaunimui forma? Ar tą užduotį palikim DI?
4. Autoriaus norėtųsi paklausti, kaip praktiškai jo itin platų ir nesukonkretintą siūlymą „Matant, jog kuris nors visuomenės narys, pasidalinant pareiginius vaidmenis, pateko ne į tą sritį, kurioje jis turi talentą, reikėtų nedelsti ir rasti jam vietą pagal individo polinkius ir jo galimybes.” jis pageidautų įgyvendinti? Kiek teko patirti, jis tikrai į tai gilinosi ir turi ką pasiūlyti…
Pirma, to proto reikia turėti, o sveikas jis ar ne, tai jau atskira tema.
„bendravimui su kaimynais, kurie mums atiteko kaip istorijos paveldas“
Paslėpta rusofilija.
Rusijos ir okupacijų dėka tapo tuo, kuo tapo ir gali dabar mus engti ir mulkinti – turi privilegijų ir viršenybių mūsų atžvilgiu vietoj gatvių šlavimo. Protas dar būna ir nusikalstamas – genijai kartais būna bene didžiausi galvažudžiai.
…Moriartis…